Šiluma renovacijos kančių nekompensuoja
„Pirma problema buvo ta, kad renovuojant atsirado žmonių, kurių funkcija buvo nesuprantama, – piktinosi Giedraičių gatvėje gyvenanti vilnietė Neringa Medutytė. – Pavyzdžiui, architektas, prižiūrintis, ar fasadas atitinka miesto reikalavimus. Jam mokama suma už namo projektą buvo penkiaženklė, o vaidmuo namo renovacijos procese – juokingas. Architektas gavo iš namo gyventojų oficialų atlygį, tačiau prašė papildomų pinigų už smulkius projekto pakeitimus.“ Pašnekovės teigimu, nors namo gyventojai sumokėjo papildomus pinigus architektui, jiems balkono langai buvo atvežti ne pagal numatytą brėžinį: „Mūsų turėjo būti ištisinis langas, tačiau vietoj jo gavome iš gabalų sulipdytą stiklą – toks stiklas yra žymiai pigesnis, o mums įdėtasis neatitiko brėžinio, bet pagal matmenis buvo vienas brangiausių tokio tipo plastikinių langų Lietuvoje. Vargstame jau metus.“
„Mūsų šeima šios renovacijos metu patyrė košmarą – architektas mūsų bute nurodinėjo, ką daryti, reikalavo papildomų pinigų, vėliau nesiskaitė, nutraukdavo pokalbį telefonu, visiškai nebendradarbiavo. Dėl blogos kokybės, sanitarinių reikalavimų neatitinkančių ir net nekokybiškai įstatytų langų metus negalėjome daryti remonto, namuose gyvenome laukimu“, – skundėsi pašnekovė.
N. Medutytė pasakoja, kad nors darbai ir pernai, ir šiemet prasidėjo su rudeniniu lietumi ir dargana, ji viliasi, kad pagražėjusiu ir šiltintu fasadu bus galima džiaugtis bent kelerius metus. Anot pašnekovės, renovacija išspręstų daugelio būstų problemas, bet sovietmetį primenantis darbų organizavimas šį procesą Lietuvoje gali įšaldyti ilgam.
Kaltina gyventojus
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinami Žirmūnų mikrorajono gyventojai renovacijos darbais taip pat nesidžiaugė. „Na, taip, namas dabar atrodo gražiai, tačiau ką jie apšildė, nežinau, – sakė Žirmūnų 101-ojo namo gyventoja Janina Ščiukina. – Tik apšiltino langus, nors jie ir taip jau buvo apšiltinti. Man atrodo, tai yra pinigų plovimas.“ Nepatenkinta buvo ir gretimame 105-ajame name gyvenanti ponia Alina: „Sakė, balkonus šiltins, o kurioje vietoje šiltino, nežinau – vyras vis laukė, kada ateis apšiltinti, bet taip ir nesulaukė. Kad sumokėtume už renovaciją, ėmėme paskolą iš banko, nesuprantu, kodėl dabar kas mėnesį už renovaciją mokame skirtingas sumas – vieną mėnesį 80 litų, kitą – mažiau.“
Skundžiasi nedažnai
Už daugiabučių renovaciją atsakingos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius Algirdas Čepas teigė, kad apie minėtus gyventojų nusiskundimus girdėti tenka nedažnai. BUPA direktoriaus teigimu, neretai statybos darbų eigai trukdo ir namo gyventojų nesutarimai: „Statybos darbų projektus rengia profesionalai, rangovai taip pat yra profesionalai, taigi silpniausia grandis čia yra bendrijos gyventojai – kartais gyventojų tarpusavio nesutarimai turi įtakos, kad statybos darbai užtrunka ilgiau negu numatyta, tačiau vėlavimo atvejai nėra dažni – iš šimto namų darbų nespėja baigti 5–8 namuose.“
Vienos iš Žirmūnų mikrorajone renovaciją atlikusių įmonių „Autairas“ direktorius Ričardas Žiurlys kaip vieną iš darbų trukdžių taip pat minėjo nevieningą gyventojų nuomonę: „Dažnai būna taip, kad per susirinkimus vieni gyventojai rėkia ant kitų, o rangovai stovi karo lauko viduryje ir turi laukti, kol abi pusės susitars. Todėl mes esame linkę kalbėti tik su namo pirmininku, o patenkintų ir nepatenkintų yra kiekviename name.“ Pasak jo, darbų vėlavimui įtakos turi ir kiti veiksniai: „Dažnai rangovai darbų nespėja atlikti dėl nepalankių oro sąlygų, tam tikrų technologinių dalykų. Įtakos darbų eigai gali turėti ir tokie smulkūs dalykai kaip blogas privažiavimas prie namo.“
Pirmininkas – kaip direktorius
Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos „Būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis teigė, kad iškilus neaiškumams gyventojai turi kreiptis į pirmininką: „Namų bendrija yra kaip uždaroji akcinė bendrovė – į visus gyventojams kilusius klausimus privalo atsakyti asociacijos arba namo pirmininkas.“ Paklaustas, kodėl minėtų namų gyventojai nepatenkinti atnaujinimo darbais, J. Antanaitis atsakė, kad viena iš priežasčių, kodėl gyventojams tenka patirti nesklandumų, yra ta, kad dažnai žmonės pasirenka pigiausius rangovų siūlomus projektus – neva mažiausią kainą siūlantys rangovai dirba ne taip kokybiškai.
Renovuoti nespės
Iki 2020 metų Lietuvoje planuojama baigti pirmąjį renovacijos etapą, tačiau, pasak J. Antanaičio, jau dabar akivaizdu, kad norimo rezultato nepasieksime. Paprašytas įvardyti priežastis, J. Antanaitis kaltę verčia politikams. „Politikai kišasi į ekonominius dalykus – prieš kiekvienus rinkimus jie gyventojams pataria nedaryti renovavimo ir žada, kad juos išrinkus darbai bus padaryti už dyką. Gyventojai pažadais tiki, namų renovuoti nepradeda, tačiau politikai pažadų neištesi“, – pasakojo Būsto rūmų prezidentas.
BUPA direktoriaus teigimu, valstybės suteikiamos sąlygos būstui atnaujinti dabar itin palankios, tačiau trukdo žmonių iniciatyvos trūkumas – esą žmonės skeptiškai nusistatę prieš renovaciją. Paklaustas, kodėl daugiabučių gyventojai nenori atnaujinti namų – juk priešinamasi ne be reikalo, – A. Čepas teigė, esą užsienyje žmonės taip pat nenoriai ėmėsi renovacijos, tačiau netikėtai įvyko lūžis. Neva toks lūžis, BUPA vadovo nuomone, turėtų įvykti ir Lietuvoje.
Faktai: Renovacija
Nuo 2010 metų pabaigos renovacijos programoje apsisprendė dalyvauti 128 namai, iš jų 2 yra baigiami.
Daugiau nei 34 000 daugiabučių namų Lietuvoje yra pastatyti iki 1993 metų.
Populiariausios atnaujinimo priemonės – išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas.