Šildymo sezono pradžia labiausiai baugina provinciją

Didelės šildymo kainos ir maži atlyginimai – prasidėjęs šildymo sezonas skaudžiausiai smogs ne sostinės, bet mažesnių Lietuvos miestų gyventojams. Vilniuje šilumos kaina yra 10 proc. mažesnė nei, pavyzdžiui, Kaune. Modernizuojant šilumos ūkį sostinėje kainos ir toliau mažės.

Jau praėjusį šildymo sezoną, kuris buvo brangiausias visoje Lietuvoje, prie Energetikos ministerijos vyko protestai. Kovo mėnesį Vilniuje į protestą susirinko Kauno, Joniškio, Prienų ir kitų daugiausia už šilumą mokančių mietų gyventojų. Situacija gali kartotis ir šiemet.

Vilniuje gerokai pigiau

Tiesa, dabar jau besitraukianti konservatorių Vyriausybė tuomet kilusias aistras bandė malšinti pažadais apie šilumos ūkio sektoriaus reformas ir pasakomis, jog Vilniuje padėtis blogiausia. Reformos taip ir liko pažadais, o mitas, kad Vilniuje šilumos kainos didžiausios, subliuško.

Šilumos kainas Lietuvoje nustato Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisija (VKKEK), atsižvelgdama į kuro kainą, sąnaudas ir kitus kriterijus.

VKKEK tinklalapyje www.regula.lt aiškiai nurodoma, kad Vilniuje nei šiemet, nei praėjusiais metais šiluma nekainavo brangiausiai.

Daugiausia už šilumą, palyginus didžiausius šalies miestus, mokėjo Kauno gyventojai. Tokia padėtis lieka iki šiol. Kauniečiai už šilumą moka 10 proc. brangiau nei vilniečiai.

Spalio mėnesį šilumos kaina Kaune buvo 33,26 ct/kWh su PVM, Vilniuje – 30,62 ct/kWh su PVM. Visoje Lietuvoje brangiausia šiluma šiuo metu – Anykščiuose (36,81 ct/kWh su PVM), Prienuose (36,20 ct/kWh su PVM) ir Trakuose (35,43 ct/kWh su PVM).

Skaudžiai smogia per piniginę

Be to, norint nustatyti realų šilumos kainų poveikį žmonių gyvenimo kokybei, būtina atsižvelgti į atskirų miestų gyvenimo lygį, vietos žmonių pajamas, nedarbą ir pan. Pasak Statistikos departamento, vidutinis atlyginimas Vilniuje yra beveik 2,5 tūkst. litų, Kaune – 2,1 tūkst. litų, Klaipėdoje – 2,3 tūkst. litų, o brangiausiai už šilumą mokančiuose Anykščiuose – nesiekia nė 1,7 tūkst. litų.

Atsižvelgiant į tai galima drąsiai tvirtinti, kad vilniečiams šildymo išlaidos yra mažiausios. Statistiškai apskaičiuota, kad spalio mėnesį Vilniaus gyventojai šildymui nuo vidutinio darbo užmokesčio išleis 17,1 proc., o kauniečiai – 21,9 proc.

Net Klaipėdos, kurioje šilumos kaina yra šiek tiek mažesnė nei sostinėje, gyventojai turės skirti didesnę dalį savo pajamų mokesčiams už šildymą (apie 17,3 proc.). Tuo metu Druskininkų, kur šilumos kaina yra šiek tiek mažesnė nei Kaune, gyventojų išlaidos šildymui sudaro net 26,7 proc. pajamų.

T. y. minėtų miestų gyventojams, sumokėjus už šildymą, lieka gerokai mažiau pinigų kitiems poreikiams tenkinti, nei vilniečiams.

Sostinėje kaina mažėja

Artimiausiu metu planuojama, kad sostinės gyventojams šiluma dar labiau atpigs. Jau kitąmet, Vilniaus šiluminėje elektrinėje (VE-2) rekonstravus ir pastačius naują biokuro katilą, šilumos kainą vilniečiams mažės apie 1–2 ct/kWh.

Taip pat kitais metais baigsis šiuo metu į sąskaitas už šildymą įskaičiuojamos kompensacijos, arba taip vadinamojo Imbraso mokesčio mokėjimo laikas.

Šiuo metu jis siekia 2,09 ct/kWh.

Modernizuoja savo ūkį

Be to, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ jau pradėjo sostinės šilumos ūkio modernizacijos procesą, kuris trečdaliu sumažintų šilumos kainą.

„Praėjęs šildymo sezonas, kai sąskaitos už šildymą Vilniuje buvo didelės, nors ir ne didžiausios, palyginti su kitais Lietuvos miestais, dar kartą įrodė, kad būtina iš esmės pertvarkyti šilumos ūkį.

Imtis reformų įpareigoja ir Europos Komisijos 2007 m. direktyva „Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)”, kuri numato gerokai griežtesnius aplinkos apsaugos bei taršos reikalavimus ir įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.“, – teigė „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius Arūnas Keserauskas.

Pasak jo, pagrindiniai Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos tikslai yra: (1) maksimaliai sumažinti šilumos kainą vartotojams; (2) plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius; (3) įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir taip užtikrinti Vilniaus užterštumo mažinimą; (4) didinti užimtumą ir pajamas iš žaliosios energetikos.

„Mes negalime būti priklausomi nuo nuolat brangstančio atvežtinio kuro (dujų). Dujos per praėjusius metus pabrango 38 proc. Mes privalome atsižvelgi į Lietuvos energetinį DNR kodą.

T.y. mūsų šalyje nėra gausu iškastinių energetinių išteklių ir tuo labiau šios srities pramonės, kuri užtikrintų žmonių užimtumą ir pajamas. Už dujas į Rusiją 2009–2011 m. iškeliavo 2,8 mlrd. litų“, – kalbėjo A. Keserauskas.

Jis pridūrė, kad sąskaitas už šilumą gyventojams dar labiau sumažins senų daugiabučių renovacija. „Vilniaus šilumos tinklai“ taip pat įsitraukia į daugiabučių atnaujinimo procesą, kurio tikslas sumažinti šilumos suvartojimą, neprimetant gyventojams piniginių įsipareigojimų bankams.

Apklausos rodo, kad net 49 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog atsinaujinančių išteklių panaudojimo energetikoje skatinimas būtų viena efektyviausių priemonių šilumai atpiginti. Beveik 32 proc. gyventojų pasisako už energijos taupymą – masinę daugiabučių renovaciją.

Brangiausia už šilumą moka:

1. Anykščiai

2. Prienai

3. Trakai

4. Joniškis

5. Pakruojis

6. Biržai

7. Šalčininkai

8. Kaunas

9. Druskininkai

10. Telšiai