Šildymo kainų pinklės: administratoriai prieš bendrijas

Išplatino pranešimą

Sostinės gyventojai gauna elektroninius laiškus, kuriuose Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacija aiškina, kad daugiabučiuose, kurių priežiūra rūpinasi pačios bendrijos, šilumos sunaudojama iki 40 proc. daugiau, palyginti su namais, kuriais rūpinasi profesionalūs administratoriai.

Asociacija skelbia, neva toks vaizdas susidaro palyginus šilumos suvartojimo duomenis panašaus amžiaus ir dydžio namuose, kurių prižiūrėtojai skirtingi.

Tiesa, asociacijos tyrime lyginamos vos kelios poros daugiabučių, kuriuos prižiūri bendrijos ir samdomi administratoriai.

Pavyzdžiui, buvo palyginti dviejų vienodų 1977 m. statytų namų duomenys Viršuliškių rajone.

Viršuliškių g. 67 namą administruoja bendrija. Čia, kaip teigiama pranešime, 1 kv. metrui apšildyti spalio mėnesį gyventojai vidutiniškai sunaudojo 6,37 kWh energijos ir mokėjo 1,92 lito.

Tokio pat Viršuliškių g. 61 namo gyventojams, kurio šilumos punktą prižiūri profesionali daugiabučių administravimo bendrovė, šildymas spalį kainavo net 37,7 proc. mažiau – 1 kv. metrui apšildyti prireikė 3,97 kWh energijos, kaina siekė – 1,2 lito.

Pranešime skelbiama ir administratorių asociacijos prezidento Sigito Čirbos citata, kurioje jis ragina pastato priežiūrai rinktis profesionalius prižiūrėtojais.

„Mažesnes išlaidas lemia tinkamai reguliuojamas šilumos punktas, subalansuota namų vidaus šildymo sistema, nuolatinė parametrų priežiūra. Šilumos suvartojimo statistika rodo, kad daugeliu atvejų šiuos darbus efektyviau įgyvendina namus administruojančios bendrovės“, – samdyti profesionalą vilniečius įtikinėjo S.Čirba.

Vadina melu

Išgirdęs apie išplatintą informaciją Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) pirmininkas Vytautas Lomsargis nė nesusimąstęs pareiškė: „Tai – melas.“

Namas Pilaitės mikrorajone, kuriame pats V.Lomsargis gyvena, visus administravimo reikalus susitvarko pats ir jokių prižiūrėtojų nesamdo. Bendrijos pirmininkas tvirtina seniai pastebėjęs, kad gyventojai, tvarkydami visus reikalus savarankiškai, gali sutaupyti milžiniškas pinigų
sumas.

„Galiu be jokio vargo įrodyti, kad šis pranešimas yra klaidinantis. Galime paanalizuoti skaičius ir taps aišku, kad čia rašoma visiška netiesa. Žinoma, galima rasti namų, kurių gyventojai nesugeba tinkamai rūpintis namu. Jei koks nors santechnikas imasi prižiūrėti šilumos punktus, tai jis ir pridaro nesąmonių. Matyt, ši asociacija ir remiasi tais nevykusiais pavyzdžiais, o paskui klaidina vilniečius“, – svarstė V.Lomsargis

Kaip pavyzdį jis pateikė sumažėjusias išlaidas už šildymą name, kuriame pats gyvena. Bendrija, kuri pati rūpinasi namo reikalais, išlaidas už šildymą pernai sumažino maždaug 14 tūkst. litų, dar 1,2 tūkst. litų sutaupyta atsisakius brangių administratorių paslaugų.

V.Lomsargis „Vilniaus dienai“ tvirtino, kad administratorių atsisakiusios bendrijos sutaupo ne vien dėl efektyvesnio šildymo. Pasak pašnekovo, ne ką mažiau sutaupoma ir elektros energijos. Jo teigimu, patiems perkant, kad ir elektros lemputes, užtenka penkis kartus mažesnės sumos.

Ryšiai su administratoriais

„Pakartokite man, kokia čia organizacija išplatino tokį pranešimą? Dabar pažiūrėkite, kas yra jos vadovas, ir viskas taps aišku“, – pokalbį su dienraščiu pradėjo Vilniaus savivaldybės tarybos narys Bronius Cicėnas.

Pasirodo, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas yra Vytautas Turonis, kuris eina pastatų administravimo paslaugas didžiajai Vilniaus daliai teikiančios įmonės „City Service“ vykdomojo direktoriaus Lietuvai pareigas.

„Ar galima iš tokios organizacijos tikėtis teisingo pranešimo? Tai visiškas visuomenės klaidinimas ir melas. Jau seniai įrodyta, kad kainos susidėlioja visiškai atvirkščiai“, – piktinosi politikas.

Jo nuomone, tokių veiksmų verslininkai ėmėsi po to, kai Seimas patvirtino Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Šilumos ūkio pataisas, draudžiančias su šilumos tiekėjais susijusioms įmonėms prižiūrėti daugiabučių namų šilumos punktus.

„Jie, manau, pamatė, kad visiškai nebelieka darbo, todėl griebėsi šiaudo ir klaidina vartotojus. Visi sako, kad patys ėmęsi administruoti daugiabučius gyventojai sutaupo, jau ir patys gyventojai tai pamatė. O įmonių atstovai vis dar bando įpiršti savo tiesą“, – dėstė B.Cicėnas.

Skaičiai visiškai skirtingi

Labai panašios struktūros pranešimą prieš kelias dienas išplatino ir Energetikos ministerija. Skirtumas tik tas, kad skaičiai skiriasi kaip diena ir naktis.

Ministerijos atliktas tyrimas kaip tik parodė, kad mažiausiai už šildymą moka tų namų gyventojai, kur šilumos punktus prižiūri pačios bendrijos ar jų įgaliotas asmuo.

Ministerija palygino nerenovuotų tokio pat konstrukcinio tipo, aukštų ir laiptinių skaičiaus daugiabučius namus sostinėje. Vienus jų prižiūri administruojančios įmonės, kitus – daugiabučio namo butų savininkų bendrijos.

Pirmasis pavyzdys – tipiniai daugiaaukščiai Žirmūnuose. 125-ojo namo Žirmūnų gatvėje šilumos punktą prižiūri namą administruojanti įmonė. Šio namo gyventojams praėjusį šildymo sezoną šiluma vidutiniškai kainavo 3,54 lito už 1 kv. metrą.

O štai tokio pat 131-ojo namo Žirmūnų gatvėje, kurio šilumos punktą prižiūri gyventojų bendrija, šiluma kainavo 21 proc. mažiau – 2,79 lito už 1 kv. metrą.

Kito Viršuliškių g. 63 namo, kurio šilumos punktą prižiūri bendrija, gyventojai už šildymą praėjusį sezoną mokėjo 19 proc. mažiau nei gretimo tokio paties namo (Viršuliškių g. 65) gyventojai. Pastarojo namo šilumos punktą prižiūri administruojanti įmonė.

Panašus pavyzdys – ir Naujininkuose. Kapsų g. 28 namo gyventojai, kurie įkūrė bendriją ir patys prižiūri šilumos punktą, už šilumą praėjusį sezoną mokėjo 21 proc. mažiau nei kaimynai – Kapsų g. 26 namo gyventojai.

Ministerija tvirtina, kad patys priežiūros ėmęsi gyventojai dar šiemet sąskaitas už šildymą sumažins iki 20 proc.

Komentaras

Sigitas Čirba

Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas

Mūsų pranešimas yra tarsi atsakas į pasirodžiusią Energetikos ministerijos informaciją. Jie savo skaičiavimus pateikė palyginę geriausiai besitvarkančią bendriją ir blogiausiai administruojamą daugiabutį.

O mes palyginome kur kas daugiau daugiabučių ir jau matome tendenciją. Kai šitais dalykais užsiima ne profesionalai, o kokie nors jokio išsilavinimo ir supratimo apie energetiką neturintys žmonės, tai ir kainos jiems būna didesnės. Esu prieš tai, kad bet kas galėtų pradėti sukioti varžtus. Paskui po kelerių metų ir profesionalams būna sunku atitaisyti jų padarytą žalą.

Šilumos įstatymo nuostatos

Lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pataisos.

Viena jų numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjai ir asmenys (įmonės), susiję su šilumos tiekėju. Daugiabučių namų administratoriais negali būti ne tik šilumos, bet ir elektros, dujų, geriamojo vandens tiekėjai.

Tiekėjai įstatymiškai yra atskiriami ir nuo šilumos punktų valdymo – teisę reguliuoti namo šilumos punkto įrenginių darbą turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.

Įstatymas numato, kad iki 2012 m. liepos 1 d. tokios įmonės privalės apleisti daugiabučių priežiūrą.