Siauriausias pasaulio namas Varšuvoje taps menininkų prieglobsčiu
Tiesa, siauriausią pasaulyje namą suprojektavęs architektas Jakubas Szczesny teigia, jog miesto valdžia vis dėlto neleido dokumentuose jo vadinti namu, nes jis esą neatitinka visų būstams keliamų reikalavimų.
Tačiau architektas nenusiminė, o namas, pavadintas E.Kereto vardu, oficialiai bus instaliacija, kuri stovės ilgus dešimtmečius. J. Szczesny prisipažino, kad šis originalus namas yra didelio kultūrinio projekto dalis.
Name bus kviečiami nemokamai savaitgaliui ar visam mėnesiui apsigyventi garsūs pasaulio rašytojai, dailininkai, intelektualai, kurie atsilygindami privalės surengti savo paskaitas, parodas.
Statinį pavadinti E. Kereto vardu buvo nuspręsta pagerbiant šį jauną Izraelio rašytoją, savo romanuose mėgstantį įpinti lenkiškų temų.
Abu E.Kereto tėvai užaugo Varšuvoje, čia susipažino, susituokė, Antrojo pasaulinio karo metu išgyveno holokaustą žydų gete.
Siauriausias pasaulio namas stovi ten, kur prieš karą buvo žydų gyvenamasis kvartalas, o naciai vėliau jame įrengė getą.
Dabar netoliese stovi paminklas geto aukoms atminti. Trikampio formos statinio karkasas labai preciziškai buvo sumontuotas kieme ir po to centimetras po centimetro įspraustas tarp dviejų namų.
Trikampis būsto karkasas stovi ant keturių gelžbetoninių strypų, todėl jį montavusiems statybininkams priminė ant vištos kojos stovintį pasakų namelį. Iš išorės minėti keturi strypai nebus matomi, mat juos uždengs į statinio kiemelį vedančios durys.
Pro tas duris įėjęs lankytojas prieš save pamatys siaurus laiptus, kuriais užlipęs pateks į pirmajame būsto aukšte įrengtą nedidelį valgomąjį, virtuvę ir tualetą su dušu.
Projektą finansavo originaliu statiniu susidomėjusios statybos, interjero ir baldų įmonės, o reklamą užsakė bendrovės iš JAV.
Vakarų spauda ir internautai šį statinį palygino su moterų higienai naudojamu tamponu ir aspirino tablete, tačiau projektas sulaukia vis daugiau pagyrų.