Šiauliai atranda naujas renovacijos galimybes
Dauguma sutaupo pusę šilumos energijos
Vidutiniškai atnaujinti daugiabučiai Šiauliuose sutaupo apie 50 proc. šilumos energijos, skaičiuoja vieno didžiausių renovacijos administratorių Šiaulių mieste atstovė, Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkė Judita Kivyliūtė: „Tiesa, yra daugiabučių, kurie vieno šildymo sezono metu pasiekia net apie 68 proc. sutaupymus, o kitą sezoną – kiek mažiau. Iš esmės šilumos suvartojimas kiekvieną sezoną skiriasi dėl lauko temperatūros ir pačių gyventojų šilumos poreikio. Dėl šių priežasčių išskirti namą šilumos sutaupymo „čempioną“ – sunku“.
Vis dėlto tokie sutaupymo rezultatai palieka gerą įspūdį ne tik pačių renovuotų daugiabučių gyventojams, bet ir kaimyniniams namams. Kaip pastebi J. Kivyliūtė, naujausias kvietimas prisijungti prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos išsiskyrė tuo, kad gyventojai gerai žino, kokios renovacijos norėtų. „Lyginant pirmuosius ir dabar vykdomus projektus, gyventojai turi daugiau įvairių renovuotų daugiabučių pavyzdžių, galimybę išgirsti jau renovuotų namų butų ir kitų patalpų savininkų nuomonę, pamatyti realius šilumos energijos sutaupymus“, – pastebi Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus viršininkė.
Vis tik pašnekovė sako, kad į itin pažangias modernizacijos priemones vis dar žiūrima atsargiai: „Nors rengiant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planus, gyventojams pristatomos galimybės įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau šia galimybe butų ir kitų patalpų savininkai susidomi retai“.
Skaičiuoja ir į investicijas į būsimą remontą
Nors dažniausia problema senos statybos daugiabučiuose ta pati – didelė šilumos kaina ir kiti iššūkiai, susiję su sena šildymo sistema, modernizaciją namai renkasi ir kaip kelią išspręsti labai įvairias namo problemas bei tokiu būdu išvengdami didelių namo remonto išlaidų. „Pavyzdžiui, yra daugiabučių namų, kurių bendrijų pirmininkai po kasmetinės statinio apžiūros pastebi įvairias problemas ir apskaičiuoja, kad jas šalinant kiekvieną atskirai – skirtingu laiku, įvertinus tolimesnį nusidėvėjimą – investicijos galimai viršytų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidas“, – pasakoja J. Kivyliūtė.
Nors tokių pavyzdžių daugėja, pašnekovė pripažįsta, kad ne visi namai pasiryžę investuoti į plačius energinio efektyvumo paketus ir atlikti tokius darbus kaip šalto vandens, kanalizacijos atnaujinimą, elektros instaliacijos modernizaciją: „Gyventojai energinio efektyvumo priemones renkasi skirtingai: vieni nori įgyvendinti minimalias priemones, kitiems patrauklesnis maksimalus priemonių paketas, kad ateityje namo remontui nebereikėtų skirti pinigų. Vis dėlto pasirinkimą lemia ne tik būtinybė atlikti tam tikrus darbus, bet butų, kitų patalpų savininkų finansinė padėtis, mat galutinius sprendimus tvirtina gyventojų dauguma“.
Gelbėjosi ir nuo seno vandentiekio
Modernizaciją kaip būdą kompleksiškai atnaujinti daugiabučių ir pagerinti gyvenimo kokybę matė ir šiaulietė Miglė Šukytė. Aštuoniolikos butų namas, kuriame ji gyvena, nusprendė prisijungti prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ne tik siekdamas sutaupyti, bet ir ieškodamas galimybių pigiau išspręsti įsisenėjusias bėdas. „Mūsų namas tam tikra prasme išskirtinis. Su reguliuojama šilumos sistema gyvename jau vienuolika metų. Ją atnaujinome namą administruojančios įmonės rūpesčiu. Tačiau šilumos sutaupymas vis dar buvo mažas. Tai viena iš priežasčių, kodėl nusprendėme dalyvauti renovacijos programoje“, – pasakoja pašnekovė ir pastebi, kad namo bendruomenė pritarė idėjai rinktis kiek brangesnį, bet platesnį investicijų planą.
„Pasirinkome vėdinamą fasadą, vamzdynų ir magistralinių vamzdžių atnaujinimą. Jų būklė buvo labai bloga“, – vardija M. Šukytė bei neslepia, kad iš septyniasdešimtų metų statybos namo vamzdžių bėgdavo rūgščių pilnas vanduo. Pašnekovė skaičiuoja, kad po renovacijos pavyko padidinti patalpų temperatūrą nuo 16 laipsnių pakelti iki 21 laipsnio, nepadidinant šilumos išlaidų. Tačiau džiugina ne tik pasiekti rezultatai, bet ir pats renovacijos procesas. „Ir rangovai, ir techninis prižiūrėtojas puikiai atliko savo darbą. Nors juokavome, kad mūsų name buvo ne vienas, o dešimt techninių prižiūrėtojų, nes kaip vykdomi darbai stebėjo ir namo gyventojai – konfliktų ir nesusipratimų pavyko išvengti. Manau, kad abi pusės liko labai patenkintos tuo bendravimu“.