Sąskaitos už šilumą papiktino
Laikė pravertus langus
Manto gatvės 11A name 35 kvadratinių metrų ploto vieno kambario bute gyvenanti klaipėdietė tvirtino, kad jos sąskaita už šildymą spalį siekė 50 litų. Anot moters, tai tikrai nemaži pinigai , nes buvo šildoma trumpai – dvylika dienų.
„Tik prasidėjus šildymo sezonui buvo aišku, jog sąskaitos ateis didžiulės. Pleškino taip, kad visą parą reikėjo laikyti pravirus langus. Nesuprantu, kodėl niekas negalėjo sumažinti šilumos. Kas bus žiemą?“ – piktinosi klaipėdietė.
Pasak moters, praėjusio šildymo sezono metu jos didžiausia sąskaita už šildymą siekė apie 300 litų.
Nemažos sąskaitos už šildymą sulaukė ir Varpų gatvės gyventoja. Moteris įsikūrusi 78 kvadratinių metrų ploto bute. Jos sąskaita už šildymą spalį siekė per 100 litų.
Viskas priklauso nuo namo
Įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis aiškino, kad bendrovė visiems namams tiekia vienodos temperatūros vandenį. Kiek šilumos paimama, priklauso nuo paties pastato.
Bendrovė „Klaipėdos energija“ atsakinga tik už tinklus, einančius iki namo. Uostamiestyje daugelyje pastatų įrengti šilumos mazgai ir sistemos priklauso gyventojams. Jie šiais ir turi rūpintis.
„Namo gyventojai patys sprendžia, kiek šilumos nori suvartoti. Tai reguliuoti turi šildymo sistemų prižiūrėtojas. Pagrindinė bėda yra namo šildymo sistemos išbalansavimas. Dėl to vienų butų gyventojai skundžiasi, kad šalta, kitų – kad per karšta“, – tvirtino vadovas.
Anot V.Zutkio, Manto gatvės 11A namas šildymui pernai spalį suvartojo 14 tūkst. kilovatvalandžių šilumos, o šiemet – 6 tūkst. 500. Tad šilumos suvartojimo proporcijos visiškai atitinka bendrą miesto situaciją.
Sureguliuoti sistemą neįmanoma
Manto gatvės 11A namą prižiūrinčios įmonės direktorius Jonas Kondratas aiškino, kad minėtame pastate šildymo sistemos neįmanoma sureguliuoti. To daryti neleidžia technika.
„Galime tik išjungti šildymą. Norint sumažinti tiekiamą šilumą, reikėtų išardyti šilumos mazgą ir pakeisti tam tikrus įrenginius, nes nėra automatikos. Šie darbai užima pusę dienos. Jei oras atšaltų, šiuos darbus vėl reikėtų kartoti. Visi sovietmečiu statyti namai yra be reguliavimo sistemos. Dėl to butuose neįmanoma garantuoti vienodos temperatūros“, – pabrėžė vadovas.
Anot J.Kondrato, vienintelė išeitis subalansuoti sistemą – renovacija. Pašnekovo nuomone, tai gyventojai turėjo pradėti vykdyti prieš 10 metų.
„Iš renovuotų namų gyventojų skundų nesulaukiame. Kiekvienas butas šildosi tiek, kiek nori, ir moka 30–50 proc. mažiau nei nerenovuotų namų savininkai“, – teigė J.Kondratas.