Renovacijos mitas: po visko namuose nėra oro, tik pelėsis

Lietuvoje įsibėgėjusią daugiabučių namų renovaciją lydi ne tik daugybės žmonių patirta nauda, bet ir nemažai mitų, kurie dalį atbaido nuo savo būsto atnaujinimo. Vienas tokių – modernizuojant apšiltinus daugiabutį pranyks oro cirkuliacija, kas yra viena svarbiausių priežasčių, dėl ko atsiranda pelėsis. Tačiau renovacijos ekspertai paneigia tokį mitą ir tvirtina, kad galimybės tokiam scenarijui – minimalios ir tik nesilaikant reikalavimų.

Visų pirma, verta panagrinėti, kas lemia pelėsio atsiradimą. Jis dažniausiai pasirodo šaltuoju metų laiku, kai pastatuose krenta temperatūra ir padidėja santykinė drėgmė – patalpose nebeišlaikomas reikalingas 50–55 proc. drėgmės santykis. Kitaip sakant, jei pastato paviršiaus ir aplinkinė, lauko temperatūros sutampa, atsiranda vadinamasis rasos taškas, kondensuojasi vanduo ir gali pradėti vystytis pelėsis. Jis ypač mėgsta atsirasti vonios ar kitų kambarių kampuose.

 

„Blogiausia, kad su pelėsio užsukimu į namus susijusios ne tik estetinės, bet ir pradėti kankinti galinčios sveikatos problemos. Mat pelėsis į aplinką išskiria nervų sistemą ir smegenis veikiančias daleles. Todėl pradedami jausti galvos skausmai, nuovargis, peršti akis, beria odą – atrodo lyg sirgtum gripu, nors tikrosios priežastys visai kitokios.

 

Tad gydymas gali užtrukti, o tai – turėti ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai“, – apie pavojus perspėja E. Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.

 

Oro judėjimo svarba

 

E. Petrauskas įspėja, kad norint nesudaryti galimybių pelėsiui atsirasti ir plisti, būtina patalpas nuolat efektyviai vėdinti. O būtent tai, kad renovuojant pastatą sunaikinama galimybė orui laisvai judėti iš pastato ir į jį, yra kone pagrindinis prieštaraujančių daugiabučių atnaujinimui argumentas. „Sienų apšiltinimui dažniausiai naudojamas poliuretanas ar akmens vata, kuri leidžia tiek cirkuliuoti orui, tiek pasišalinti į sienas patekusiai ir į pastato vidų neįleisti daugiau drėgmės.

 

Tiesa, pelėsis vis tiek gali atsirasti, jei daugiabučių atnaujinimui naudotos medžiagos buvo neteisingai laikomos prieš darbų pradžią ar jos sumontuotos paliekant didžiulius tarpus, per kurias skverbiasi drėgmė. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinamas ir tinkamas medžiagos storis, nes kitaip bus sudarytos galimybės susidaryti rasos taškui“, – problemų atsiradimo priežastis aiškina E. Petrauskas. Renovuojant daugiabutį būtina dėmesį atkreipti ne tik į tai, kaip atnaujinamas sienos, stogas, kaip pakeičiami langai, bet ir kaip sutvarkoma ventiliacija.

 

Tai galima daryti ne tik per kiek brangesnio nei įprasto kvėpuojančio fasado, bet ir rekuperacinės sistemos įrengimą. „Negalima leisti namui tapti „termosu“, kai oras nejuda. Žmonės kartais įsivaizduoja, kad oro cirkuliaciją žiemą galima užtikrinti tiesiog praveriant langus, tačiau taip tiesiog išleidžiamas šiltas oras į lauką, o namuose neužtikrinama pakankama temperatūra.

 

Todėl svarbu įsirengti ir orlaides, kurios sumažina langų rasojimo ir tuo pačiu garų kondensacijos galimybę. Jei renovuojant namus laikomasi šių taisyklių, susidaryti pelėsiui praktiškai nėra galimybių, o nauda pastebima iškart – tokius namus reikia mažiau šildyti, dėl ko oras neišsausėja ir užtikrinimas didžiausias įmanomas komfortas“, – užtikrina E. Petrauskas.

 

 

Svarbi ir higiena

Ventiliacija ypač svarbi vonios kambaryje, kuriame drėgmė paprastai yra didesnė – tuo pačiu daugiau galimybių susidaryti ir pelėsiui. Čia patariama reguliariai valyti dušo kabiną ir plyteles, mat jei vanduo kalkėja, tai sudaro gerą terpę pelėsiui prikibti prie paviršiaus ir plisti.

 

„Tokia grėsmė didesnė senesnės statybos namuose, kai per ilgus metus vamzdynas tiesiog užsikemša nuo įvairių druskų ir kalkių, o po to keliauja į butus. Tai įmanoma panaikinti renovacijos metu atnaujinant vamzdyną, kam padeda ir dabar populiarėjanti kvartalinė renovacija – jos metu atnaujinami ne tik daugiabučiai, bet ir aplinkinė infrastruktūra.

 

Tokia pagalba svarbi ne tik norint išvengti galimų negandų, bet ir gyvenant patogiau bei pigiau – tik atnaujinus vamzdyną, mieste turėtų mažėti ir šilumos kainos, nes tuomet jo išlaikymas tampa pigesniu. O tai pasiekti galima tik renovuojant butus“, – tvirtina E. Petrauskas. Anot jo, geriausiai mitus paneigia patys žmonės – nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2348 daugiabučiai arba daugiau kaip 65 tūkst. butų, investicijos siekė daugiau nei 700 mln. eurų.

 

Šiuo metu šalyje įgyvendinami daugiau kaip 400 daugiabučių atnaujinimo projektai. Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.