Renovacija: valstybės parama turi ir antrą galą

Daugiau gyvybės į pastaruoju metu stringančią daugiabučių renovaciją valdžia tikisi įpūsti nuo kitų metų išlaidas energiją taupančioms priemonėms kompensuodama nebe 15 proc., o 30 proc. Tačiau specialistai pastebi, kad didesnė valstybės parama skatina prisigalvoti ir įvairių brangių priemonių, kurios, kaip vėliau paaiškėja, būna netinkamos.

Viena iš pasitaikančių klaidų – kurie projektuotojai neatsižvelgia į tai, kad namas yra pajūrio zonoje, kur itin blogos atmosferos sąlygos.

Tokios mintys išsakytos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, įgyvendinančios daugiabučių namų atnaujinimo programą ir tvirtinančios investicinius planus, Klaipėdoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje. Šio renginio organizatoriai buvo nustebę, kad jame dalyvavo gana daug žmonių. Šiuo požiūriu uostamiestis pralenkė ir Vilnių, ir Kauną.

 

Klaipėdoje – kompleksiniai projektai

Renovacijos projektų specialistė Elvyra Platūkienė pastebėjo, kad klaipėdiečiai išsiskiria tuo, jog jų renovacijos investicijos į kvadratinį daugiabučio ploto metrą yra didesnės už šalies vidurkį. Tai esą rodo, kad uostamiesčio gyventojai labiau rūpinasi ateitimi. Be to, Klaipėda Lietuvos mastu išsiskiria įgyvendinamais kompleksiškais projektais. Uostamiestyje renovuojant namus atliekami ne tik atskiri darbai – tvarkomas ne tik stogas, sienos ar šilumos punktai bei keičiami langai, bet ir išorinės atitvaros bei inžinerinės sistemos.

Pasak Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros padalinio Klaipėdoje vyr. specialisto Eugenijaus Šimonio, nuo 2007 m., kai valstybės parama daugiabučių renovacijai buvo padidėjusi iki 50 proc., beveik visuose uostamiestyje įgyvendintuose renovacijos projektuose jau buvo numatytas sienų apšiltinimas. Dabar uostamiesčio padalinyje yra patvirtinta 16 investicinių projektų.

Į procesą kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Klaipėdoje, jau įsitraukia ne tik bendrijos, bet ir pastatų administratoriai. Uostamiestyje 6-7 projektus pradėjo būtent jie. E. Šimonio žiniomis, pagal naują finansavimo programą, Klaipėdoje šiuo metu renovuojamas 1, o pagal seną – 8 namai.

Iš viso uostamiestyje daugiabučių atnaujinimo procese dalyvauja 110-115 namų.

Pasak E. Platūkienės, atsiradus naujam finansavimo modeliui daugiabučių renovavimo projektų daugėja sparčiau. Šiuo metu Lietuvoje 148 daugiabučiai jau ruošia investicijų planus, 32 – techninius projektus, darbų rangos konkursus vykdo 51, rangos darbus – 33, visiškai baigti darbai viename name.

 

Dėmesys energijos taupymui

Pasak E. Platūkienės, labai svarbu sutvarkyti šildymo, karšto vandens vandentiekio sistemas, nes tada pastatui nebereikia didelių šildymo galių, energijos suvartojimas sumažėja keliasdešimt procentų. Skaičiuojama, kad tinkamai renovuotas daugiabutis gali sutaupyti iki 50 proc. ir daugiau energijos. Tačiau vykdant renovacijos projektus Lietuvoje buvo padaryta ir klaidų – taupant pinigus apšiltintos išorinės atitvaros, bet šildymo sistemos nesureguliuotos, todėl norimas efektas nebuvo pasiektas.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. už energiją taupančias priemones bus kompensuojama jau nebe 15 proc. kaip iki šiol, o 30 proc. išlaidų. Tačiau turi būti pasiektas 40 proc. energijos taupymo rodiklis. Ši sąlyga galios iki 2013 m. pabaigos ir bus taikoma visiems projektams, pagal naują finansavimo modelį pradėtiems nuo 2009 m. pabaigos.

Valstybė remia ir dokumentacijos rengimo, techninės priežiūros kaštus, administravimo išlaidas. Be to, kitiems darbams galima gauti lengvatinį kreditą 20 metų su 3 proc. palūkanomis.

Specialistai skaičiuoja, kad daugiabučių gyventojų kreditas
ir palūkanos turėtų būti padengti po renovacijos sutaupytos šilumos sąskaita.

 

Neperlenkti lazdos agituojant

E. Platūkienės teigimu, labai svarbu, kad už namo renovaciją atsakingi asmenys suprantamai pateiktų visą būtiną informaciją gyventojų susirinkimo metu. Patariama ypač daug dėmesio reikia skirti pensinio amžiaus gyventojams ir jokiu būdu neperlenkti lazdos agituojant. Žinia, būtent pensininkai, socialiai remtini žmonės būna didžiausi namo modernizacijos priešai tol, kol nesupranta šio proceso. O kai į jį įsigilina, esą pradeda reikalauti į investicinius planus įtraukti ir papildomų priemonių.

"Daugiabučių namų modernizavimo programoje numatyta parama tiems žmonėms, kurie turi teisę gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį. Jų rūpestis – laiku pristatyti pažymą bendro naudojimo objektų valdytojui, projekto administratoriui. Patiems jiems netgi nereikia atskirai kreiptis dėl kredito ir palūkanų grąžinimo. Valdytojas kartą per ketvirtį už juos visus užpildo lentelę ir kreipiasi, kad būtų pervesta kreditui ir palūkanoms reikalinga suma. Beje, jau porą metų kreditas jiems dengiamas visus metus, o ne tik šildymo sezono metu kaip anksčiau. Taigi šiai grupei žmonių praktiškai niekas nebekainuoja", – sakė E. Platūkienė.
Apie atsiperkamumą nekalbama

Sprendžiant iš jau įgyvendintų projektų, renovacija gyventojams kainuoja nuo 250 iki 350 Lt už kvadratinį metrą, skaičiuojant be valstybės kompensacijų. Beje, didesnio namo atnaujinimas kainuoja pigiau nei mažų. 100 butų namo renovacija vidutiniškai gali kainuoti iki 1,5 mln. Lt. Tačiau, pavyzdžiui, vieno namo Klaipėdos I. Simonaitytės gatvėje renovacija kainavo apie 3 mln. Lt – visą lemia individualūs faktoriai.

Pirmas pagal naują finansavimo modelį atnaujintas daugiabutis stovi Plungėje, Vaišvilos g. 9. Jo atnaujinimas atsiėjo 443 Lt už 1 kv. m.

Apie renovacijos atsiperkamumą specialistai ne itin linkę kalbėti, mat tai esą nėra verslas, o galimybė gyventi šiltai ir patogiai. Manoma, jog sienų apšiltinimas atsiperka per 15-20 metų. Primenama, kad statant namą sienų atsparumas apskaičiuotas maždaug 8 metams, vėliau joms jau pravestų tam tikros injekcijos.

Geriausia – du variantai

2014-aisiais valstybės paramą daugiabučių atnaujinimui yra numatyta sumažinti kone per pusę. Kaimyninėje Lenkijoje norima apskritai naikinti valstybės lengvatas, tikintis, kad tada namų renovacija sparčiau pajudės į priekį.

Pasak Statybininkų asociacijos nario Rimanto Januševičiaus, kuo didesnė valstybės parama, tuo daugiau atsiranda visokių nesąmonių. Prisigalvojama įvairių brangiausių priemonių, kurios, kaip vėliau paaiškėja, būna netinkamos. Pavyzdžiui, gražiai įstiklinami visi balkonai, bet paliekamos neapšiltinos sienos. Tad vieni gyventojai dūsta nuo šilumos, kiti šąla.

Anot R. Januševičiaus, kartais ir renkantis mažesnes investicijas bei jas protingai panaudojant pasiekiama gerų rezultatų. Pavyzdžiui, labiausiai pažeidžiamų namo sienų vietos, cokolinė dalis, galėtų būti renovuojamos naudojant kur kas atsparesnes medžiagas, o viršutiniuose aukštuose – ir paprastesnes.

R. Januševičiaus manymu, daugiabučių namų gyventojai gali patys kontroliuoti, kaip atliekami darbai, pavyzdžiui, kaip tinkuojamos sienos. Jis neneigė, kad pasitaiko įvairių itin nekokybiškai atliktų darbų, todėl rekomenduoja gyventojams kreiptis į savo name gyvenančius statybininkus arba ieškoti pažįstamų.

E. Platūkienė teigimu, kad nebūtų taupoma kokybės
sąskaita, valstybė jau grąžina 100 proc. techninės priežiūros išlaidų.

Pasak R. Januševičiaus, pagrindinė šilumos praradimo priežastis – drėgnos sienos. Todėl jos turi būti uždengtos, kad nepatektų drėgmė. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad rengiant sienų apšiltinimo projektą, ir apskritai visą investicinį planą, reikia prašyti, jog projektuotojai pateiktų mažiausiai du variantus, kad juos būtų galima aptarti su butų savininkais ir pasirinkti tinkamiausią.

Norėdama paspartinti procesą, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra jau patvirtino 8 tipinius projektus. Tai turėtų atpiginti projektavimo kainą, nes projektuotojams liktų tik tipinį projektą "pririšti" prie konkretaus namo, ir taupytų laiką. Mat nuo projekto sugalvojimo iki realizavimo praeina mažiausiai metai.

Pasak Statybininkų asociacijos nario, blogai tai, kad šiuo metu perkančioji pusė yra priversta pirkti
praktiškai katę maiše, kad žemiausios pasiūlytos kainos kriterijus gerokai kerta per kokybę. Prie pasitaikančių klaidų jis paminėjo ir faktą, jog kai kurie projektuotojai neatsižvelgia į tai, kad namas yra pajūrio zonoje, kur itin blogos atmosferos sąlygos. Anot R. Januševičiaus, kuo tiksliau projektuose bus nurodyta, ką reikia namui padaryti, tuo mažiau laisvės turės rangovai, tuo darbai bus kokybiškesni.

R. Januševičiaus teigimu, didelė problema yra ir langų keitimas. Šį procesą esą reikia itin kontroliuoti. Viename name ir įstiklinus langus gyventojai skundėsi, kad šalta. Pradėjus ieškoti priežasčių paaiškėjo, kad buvo naudojamos nekokybiškos sandarinimo putos, kurios esant tam tikrai temperatūrai dingo, tad atsivėrė plyšiai.

Kita problema – patalpų vėdinimas. Sovietmečiu statytuose namuose patalpos vėdindavosi pro langų plyšius. Šiai laikais dedant naujus langus dingsta ir orlaidės, o sandariai uždarytos patalpos verdant maistą prigaruoja ir atsiradus drėgmei darosi šalta. Specialisto teigimu, tokioje patalpoje būtina palaikyti normalią temperatūra ir vėdinti trumpam atidarant langus.

Kaupiantis drėgmei rūsyje pagrindinė priemonė yra drenažas, kuris labai brangiai kainuoja. Atsakingų valstybės institucijų jau prieš kelias savaites paklausta, ar būtų kompensuojami tokie darbai, tačiau atsakymo iki šiol negauta.