Rekordiniai 2019: būstą kaip investiciją perka vis daugiau gyventojų

2019 m. nekilnojamojo turto rinkoje buvo rekordiniai. Gyventojai ne tik aktyviau pirko būstus sau, bet ir vis dažniau įsigydavo būstą kaip investiciją. Pastariesiems sandoriams trijų didžiųjų miestų gyventojai skyrė net 300 mln. eurų.

Anot Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovo Pauliaus Rudzkio, 2019 m. iš viso buvo perleisti 135 tūkst. nekilnojamojo turto objektų. Sandorių augimas rinkoje siekė net 7 proc.

„2019 m. buvo rekordiniai, žiūrint paskutinių dešimties metų laikotarpį. Ar tai buvo rekordiniai Lietuvos istorijoje? Ne, bent jau ne visose turto kategorijose, jie dar neaplenkė 2007 m.“, – teigė P. Rudzkis.

Maždaug ketvirtadalį visų sandorių sudarė butai. Jų 2019 m. perleista buvo 36 tūkst.

„Metinis augimo tempas siekė 5 proc. Tikrai gana neblogas rodiklis. Apie trečdalį šios rinkos sudaro butų sandoriai Vilniuje. Apie 12 tūkst. butų buvo parduota Vilniuje ir metinis augimo tempas siekė apie 9 proc. Žiūrint į kitus didmiesčius, Kaune ir Klaipėdoje perleistų butų skaičius yra gerokai mažesnis“, – tvirtina P. Rudzkis.

Šiuose miestuose augimo tempas buvo kiek mažesnis. Kaune jis siekė 7 proc., Klaipėdoje – 6 proc.

Individualių namų rinkoje pirmauja Kaunas

Individualių namų rinkoje metai taip pat buvo gana geri. „Šis skaičius (individualių namų sandorių – LRT.lt) išaugo 8 proc. Tarp trijų didžiausių miestų išsiskiria Kaunas, kuriam teko beveik 2 tūkst. objektų. (…) Pagal šį skaičių Kaunas lenkia Vilnių“, – nurodo P. Rudzkis.

Vilniuje tuo pat metu buvo parduota 1,5 tūkst., o Klaipėdoje – 1 tūkst. namų.

Žemės sklypų rinkoje taip pat pastėtas augimas: „Nėra tokio didelio tempo, kaip analizuojant namų rinką. (…) Žemės sklypų rinkoje taip pat fiksuotas augimas. Iš viso buvo perleista apie 67 tūkst. žemės sklypų. Metinis augimo tempas siekė apie 9 proc.“

Investuoti į būstą dažniau pasirenka šeimos ir vyresnio amžiaus moterys

Investiciniais butų sandoriais paprastai laikomas sandoris, kai asmuo įsigyja būstą, turėdamas kitą, brangesnį gyvenamosios paskirties objektą.

Daugiausia tokių sandorių buvo sudaryta Vilniuje. Jų skaičius siekė beveik 2 tūkst. Tai – 16 proc. augimas.

Kaune ir Klaipėdoje tokių butų skaičius gerokai mažesnis. Kaune šis skaičius siekė 1010 būstų, o Klaipėdoje – 550 būstų.

Tiesa, augimo tempas šiuose miestuose gerokai pralenkė sostinę. Kaune jis siekė net 26 proc., o Klaipėdoje – 28 proc.

„Vilniuje kas trečias investicinis sandoris buvo naujos statybos. Kaune ir Klaipėdoje maždaug kas penktas rinkos investicinis sandoris buvo naujos statybos“, – atkreipia dėmesį P. Rudzkis ir priduria, kad ši tendencija neišsiskiria, vertinant ir neinvesticinių būstų sandorius.

„Žiūrint visus 2019 m. duomenis ryškaus skirtumo nėra ir visuose trijuose didžiausiuose miestuose maždaug kas penkto buto pirkimą galima priskirti kaip investicinį sandorį“, – komentuoja

Bendra investicinių sandorių suma trijuose miestuose 2019 m. siekė net 300 mln. eurų.

Dažniausiai investuoti pasirenka vyresnio amžiaus šeimos ir vienišos moterys

Tipiniai investuotojai, anot Registro centro duomenų, paprastai yra 40–59 metų amžiaus susituokusiems asmenims su dviem vaikais. Pavienio investuotojo portretas šiek tiek panašus. Paprastai tai yra 40–59 m. amžiaus nesusituokusi moteris, turinti du vaikus.

Šeimoms teko apie 60 proc. investicinių sandorių. Apie 4 tūkst. šeimų sudarė investicinius sandorius. 9 iš 10 šių šeimų turi vaikų.

„Dar labiau išaugo moterų dalis. Apie 62 proc. sandorių teko moterims. Tipinė pirkėja yra 40–59 metų amžiaus moteris su dviem vaikais. Lyginant bendrai su tipine pirkėja, tai ten buvo jaunos moteris, iki 29 metų amžiaus. Investicinius sandorius dažniau sudaro vyresnio amžiaus vienišos moterys“, – nurodo P. Rudzkis.

Didžiausi ir brangiausi sandoriai Lietuvoje 2019 m. taip pat išsiskyrė. Tiesa, tikėtina, kad patys brangiausi sandoriai, nors šiuo metu ir turi gyvenamąją paskirtį, buvo įsigyti visai ne gyventi.

„Pats brangiausias sandoris buvo sudarytas ne Vilniaus miesto savivaldybėje, o Kaišiadoryse. (…) Tai nėra visai tipinis gyvenamosios paskirties sandoris, tačiau registre objektas įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties. Antroje vietoje įregistruotas objektas, esantis Vilniuje“, – sako P. Rudzkis.

Anot Rudzkio, tikėtina, kad pastarasis sandoris taip pat sudarytas nesitikint įsigytame objekte gyventi, nors Registrų centre jis įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas.

Kaišiadorių rajone įsigyto namo vertė siekė net 9,1 mln. eurų. Minėtas namas Vilniuje gali pasigirti kulkesne kaina – 3,5 mln. eurų.

Likę penketuke besirikiuojantys brangiausi sandoriai Lietuvoje taip pat atlikti Vilniuje.