Prabilo apie tai, kas laukia renovavus visus daugiabučius

Planuojama, kad jau kitąmet Ignalinos rajono savivaldybė taps pirmąja Lietuvoje, kurioje bus atnaujinti visi daugiabučiai namai. Todėl būtent šioje savivaldybė bus įgyvendintas pirmasis šalyje perėjimo prie šilumos tiekimo žemomis temperatūromis projektas. Šiuo metu projektas tik planuojamas padedant Vokietijos renovacijos ekspertams, tačiau tikimasi, kad ateityje tokie šilumos tinklų efektyvinimo projektai taps daugiabučių namų modernizacijos palydovais ir kitose Lietuvos savivaldybėse.

Gali tapti taupiausi miestu regione

 

Pradžia šilumos tiekimo žemomis temperatūromis projekto įgyvendinimui Ignalinoje buvo padaryta pernai, kai Vokietijos Federacinės aplinkos, gamtos apsaugos, statybų ir reaktorių saugos ministerija pasirašė sutartį su Lietuvos aplinkos ministerija dėl bendradarbiavimo įgyvendinant inovatyvius projektus. „Pagal šią sutartį atsiranda galimybė įgyvendinti aplinkosauginius, analogų šalyje neturinčius demonstracinius projektus.

 

Šiuo metu Ignalina gali tapti pirmuoju Lietuvoje ir vienu pirmųjų Rytų Europoje miestu, kuriame būtų įgyvendintas Šilumos tiekimo žemomis temperatūromis projektas“, – pasakoja Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta bei pabrėžia, kad šilumos tinklų modernizacija tik vienas iš projektų, kurį turėtų įsidėmėti savivaldybės, sparčiais tempais atnaujinančios daugiabučius. „Kita itin svarbi Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos kryptis – kvartalinė modernizacija, kai prie modernizacijos kviečiami prisijungti ne pavieniai namai, bet grupė daugiabučių.

 

Naujausiame Aplinkos ministerijos kvietime teikti paraiškas modernizacijai, kvartalinės renvovacijos projektai gaus pirmenybę, tad kitąmet tikimės sulauki renovacijos proveržio didžiuosiuose miestuose“, – pasakoja V. Serbenta bei atkreipia dėmesį, kad kvartalinė renovacija padeda atnaujinti ne tik daugiabutį, bet ir visą jo aplinką – kiemus, gatvę, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles ir t. t., bei inžinerinius tinklus ir infrastruktūros objektus.

 

Skuba prisiderinti prie naujų šilumos poreikių

Kaip pasakoja Matthias Gaudig iš Vokietijos inžinierių biuro, kuris konsultuos rengiant šilumos tiekimo žemomis temperatūromis projektą Ignalinai, viena iš galimybių sutaupyti šilumos mieste, kuriame dauguma pastatų – atnaujinti, perėjimas prie žemų temperatūrų centralizuotame šilumos tiekimo tinkle.

 

Žemesnės temperatūros reikia, nes ir daugiabučiai, ir jų vamzdynai atnaujinti, o senesniems šildymo sistemos poreikiams numatyti šildymo tinklai gamina daug nereikalingos ir brangiai kainuojančios šilumos. Įgyvendinant šilumos tinklų modernizacijos projektą, ši problema ir sprendžiama. „Didinti šilumos tinklų efektyvumą galima keliais būdais, tačiau svarbiausias tikslas išlieka tas pats – pasiekti, kad šilumos praradimai šilumos tinkluose neviršytų 10 proc. Pavyzdžiui, šiuo metu Ignalinoje, šilumos praradimai siekia apie 20 proc., tad sumažinus temperatūrą šilumos tinkluose, šiuos praradimus galima sumažinti“, – sako M. Gaudig bei išvardija būdus, kuriais galima sutaupyti šilumos energijos šilumos tinkluose: vienas iš jų – užtikrinti, kad šilumos tinklai būtų kuo trumpesni ir kuo mažesni, antrasis – naudoti šilumos tinkluose ne du atskirus vamzdžius, o dvigubą vamzdyną.

 

Trečiasis – paprastesnis ir mažiau investicijų reikalaujantis būdas – tinkamai sureguliuoti hidraulines sroves. „Lietuvoje greičiausiai paprasčiausia pritaikyti ketvirtą būdą – sumažinti temperatūrą visoje šildymo sistemoje ir optimizuoti katilinės darbą“, – pastebi ekspertas. Kalbėdamas apie praktinius žingsnius, kuriuos reikėtų žengti rengiantis atnaujinti šilumos tinklus, svečias iš Vokietijos akcentuoja, kad svarbiausia – surinkti kiek įmanoma daugiau duomenų apie kiekvieno daugiabučio šilumos poreikį, taip pat – visą informaciją apie dabartinių šilumos tinklų veikimą.

 

„Žinodami svarbiausius parametrus, tarp kurių – ir renovuotų daugiabučių skaičius, ir net kiekviename bute esančio radiatoriaus specifika – galėsime nuspręsti, kokios temperatūros reikia šildymo tinkle. Tam tikri klausimai turės būti sprendžiami ir viso daugiabučio ar kvartalo lygiu – pagal šilumos sistemų renovacijos ypatumus, reikės nuspręsti, kokiu pajėgumu dirbs šildymą teikianti katilinė“, – dėsto pašnekovas.

 

Mažinant šilumos savikainą jau daug nuveikta

 

Pasakodamas apie tai, ką Ignalinai jau pavyko nuveikti efektyvinant šilumos gamybą ir tiekimą, Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis pažymėjo, kad didėjant daugiabučių renovacijos tempus, iš akių nepaleistas ir šilumos tiekimo efektyvinimas – modernizuota jau 30 šilumos punktų, o jau nuo 2004 m. 99 proc. Ignalinos savivaldybėje sunaudojamo kuro yra biokuras. „2007–2008 m. pajutus tokio atnaujinimo naudą atlikome šiuos žingsnius: Ignalinos katilinėje įrengėme dūmų kondensacinį ekonomaizerį ir decentralizavome karšto vandens tiekimą įrengdami 109 naujus automatinius šilumos punktus“, – pasakoja H. Šiaudinis bei priduria, kad keičiamos ir susidėvėjusios šilumos trasos – tokiu būdu jau 60 proc. sumažinti šilumos nuostoliai vamzdynuose.

 

Ignalinos rajono savivaldybėje nuo 2013 m. pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinta 80 daugiabučių.