Po renovacijos nori saulės kolektorių

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­jos duo­me­ni­mis, ma­žiau­siai ši­lu­mos per­nai gruo­dį su­var­to­jęs dau­gia­bu­tis Šiau­liuo­se yra įkū­ręs Kvie­čių gat­vė­je. Na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Si­gi­tas Ka­rei­va pa­tei­kia įspū­din­gus skai­čius: tri­jų kam­ba­rių bu­to sa­vi­nin­kai už šil­dy­mą gruo­dį mo­kė­jo apie 73, dvie­jų – 53, vie­no – 36–38 li­tus. Fi­nan­si­nės kil­pos jie iš­ven­gė po na­mo re­no­va­ci­jos.

Iš­lai­das ma­ži­no dar iki re­no­va­ci­jos

Kvie­čių gat­vės 56-asis dau­gia­bu­tis, sta­ty­tas 1991 me­tais, re­no­vuo­tas prieš pen­ke­rius me­tus. Kal­bė­ti su gy­ven­to­jais apie bū­ti­nus jo at­nau­ji­ni­mo dar­bus S. Ka­rei­va pra­dė­jo dar 2001-ai­siais, ta­pęs bend­ri­jos pir­mi­nin­ku.

La­biau­siai gy­ven­to­jai bi­jo­jo di­de­lių re­no­va­ci­jos iš­lai­dų. Pir­mi­nin­kas pir­miau­sia re­ko­men­da­vo kiek­vie­na­me bu­te ant ra­dia­to­rių su­dė­ti ši­lu­mos da­vik­lius. Jie lei­do pa­tiems gy­ven­to­jams re­gu­liuo­ti, kiek tu­rė­tų kais­ti kiek­vie­nas ra­dia­to­rius.

Taip pat bu­vo pa­ša­lin­ti ra­dia­to­riai iš laip­ti­nių. Vien šie du veiks­mai lei­do jo gy­ven­to­jams iš­lai­das ši­lu­mai su­ma­žin­ti apie 25 pro­cen­tus.

Ne­si­jau­di­na dėl są­skai­tų

S. Ka­rei­va sako pa­mir­šęs įpro­tį „at­suk­ti“ ši­lu­mą grį­žus na­mo ir už­suk­ti išei­nant, pa­ma­žin­ti nak­čiai.

„Pa­lies­ki­te, vi­sa­me bu­te ra­dia­to­riai šal­ti. Jų ne­šil­dau, ta­čiau ir esant di­de­liems šal­čiams už lan­go, na­muo­se bū­na 18–19 laips­nių ši­lu­mos. Pa­tal­pos pri­šy­la nuo dvie­jų praei­nan­čių vamz­džių“, – ti­ki­na vy­ras. Mū­sų ap­si­lan­ky­mo die­ną, esant lau­ke vos laips­niui šal­čio, jo bu­to ter­mo­met­ras ro­dė 21 laips­nį ši­lu­mos.
Po re­no­va­ci­jos ir per di­džiau­sius šal­čius na­mo laip­ti­nė­se be ra­dia­to­rių bū­na apie 11–15 laips­nių ši­lu­mos, šil­tes­niu oru – apie 18. „Gė­lės pui­kiai au­ga“, – šyp­so­si bend­ri­jos pir­mi­nin­kas.

S. Ka­rei­vos skai­čia­vi­mais, po re­no­va­ci­jos dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai už šil­dy­mą mo­ka 60–70 pro­cen­tų ma­žiau.

Dau­gu­ma už re­no­va­ci­ją jau su­si­mo­kė­jo

50 pro­cen­tų dau­gia­bu­čio re­no­va­ci­jos iš­lai­dų fi­nan­sa­vo vals­ty­bė, li­ku­sią da­lį pa­den­gė gy­ven­to­jai. Vie­nam tri­jų kam­ba­rių, 64 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to bu­tui re­no­va­ci­jos dar­bai, įskai­tant lan­gų kei­ti­mą, at­siė­jo 18 500 li­tų.

„Dau­gu­ma gy­ven­to­jų šias iš­lai­das jau pa­den­gė, vos ke­le­tas ėmė ban­ko pa­sko­las 10 me­tų. Te­be­mo­ka už re­no­va­ci­ją 8 bu­tai iš 28 esan­čių dau­gia­bu­ty­je“, – skai­čia­vo pir­mi­nin­kas. Iš­lai­dos pil­nai at­si­pirks per 7 me­tus.

„Mes spė­jo­me re­no­vuo­ti na­mą ge­ro­mis są­ly­go­mis, ta­čiau esant da­bar­ti­nėms sta­ty­bi­nių me­džia­gų kai­noms ir 30 pro­cen­tų vals­ty­bės pa­ra­mai bū­tu­me iš­lei­dę dar ma­žiau, – skai­čiuo­ja bend­ri­jos pir­mi­nin­kas. – Jei kal­bos pa­si­tvir­tins ir vals­ty­bės pa­ra­ma dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jai išaugs iki 40 pro­cen­tų, tik­rai ra­gin­čiau dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jus nea­be­jo­ti ir im­tis re­no­va­ci­jos“.

Svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mus lan­gus

Pa­sa­ko­ji­mą apie re­no­va­ci­jos me­tu at­lik­tus dar­bus S. Ka­rei­va pra­de­da at­ver­da­mas bu­to lan­gą. „Vie­na iš klai­dų, da­ro­mų dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos me­tu – men­kas dė­me­sys lan­gams. Jų pa­si­rin­ki­mas – la­bai svar­bus. Įp­ras­ti plas­ti­ki­niai lan­gai ga­li ap­sau­go­ti ne­bent nuo vė­jo, ta­čiau ši­lu­mos būs­tui ne­pri­de­da“, – aiš­ki­no S. Ka­rei­va.

Bend­ri­ja rin­ko­si plas­ti­ki­nius lan­gus su į rė­mą in­teg­ruo­ta mik­ro­ven­ti­lia­ci­ja. Paš­ne­ko­vas ro­do lan­go rė­mo vir­šu­je ir apa­čio­je esan­čias iš­pjo­vas. Jų nau­da – aki­vaiz­di. Per va­lan­dą, esant už­da­ry­tam lan­gui, per šią mik­ro­ven­ti­lia­ci­ją į pa­tal­pas pa­ten­ka 9 ku­bi­niai met­rai gry­no oro.

„Per lan­go rė­me in­teg­ruo­tą mik­ro­ven­ti­lia­ci­ją pa­te­kęs lau­ko oras tarp­lan­gė­je su­šy­la ir tik tuo­met įei­na į pa­tal­pą – švie­žias, bet ne­šal­tas“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Šiuos lan­gus re­no­va­ci­jos me­tu pa­si­rin­kę dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai iš­ven­gia ir pe­lė­sių pro­ble­mos. „Nei kam­pai, nei sie­nos ne­pe­li­ja“, – ti­ki­na pir­mi­nin­kas.

Be­je, re­no­vuo­jant na­mą, svar­bu ne tik tai, ko­kius lan­gus dė­ti, bet ir kaip tai da­ro­ma. Dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jams, anks­čiau pa­si­kei­tu­siems se­nus lan­gus į įpras­tus plas­ti­ki­nius, re­no­va­ci­jos me­tu ki­lo pro­ble­mų dėl per­ne­lyg siau­rų lan­gų rė­mų. Rė­mai tu­rė­tų bū­ti 5–10 cen­ti­met­rų pla­tes­ni. Šis at­stu­mas rei­ka­lin­gas ap­šil­ti­nant pa­sta­to lan­gok­raš­čius.

Mo­kė­si iš ki­tų klai­dų

Re­no­va­ci­jos dar­bai pra­si­dė­jo nuo ener­ge­ti­nio pro­jek­to. Pir­mi­nin­kas ap­gai­les­tau­ja dėl tvar­kos, pa­gal ku­rią kiek­vie­nas dau­gia­bu­tis tu­ri pa­reng­ti in­di­vi­dua­lų pro­jek­tą. „Vis­ką žy­miai pa­leng­vin­tų ti­pi­niai pro­jek­tai“, – siū­lo S. Ka­rei­va.

Į pro­jek­tą bu­vo įtrauk­tas vamz­dy­nų, lan­gų, du­rų kei­ti­mas, laip­ti­nių iš­da­žy­mas, pa­sta­to sie­nų, sto­go, bal­ko­nų ap­šil­ti­ni­mas ir bal­ko­nų įstik­li­ni­mas. Ko­kios me­džia­gos tam nau­do­tos?

Pas­ta­to sie­noms ap­šil­tin­ti nau­do­ta stik­lo va­ta ir prieš­vė­ji­nė plė­ve­lė, dė­ta, pa­lie­kant oro tar­pą. Ta­čiau svar­biau­sia bu­vo tai, kad nau­do­tas me­di­nis, o ne me­ta­li­nis kar­ka­sas. Me­di­nis kar­ka­sas prie­šin­gai nei me­ta­li­nis ne­tu­ri šal­čio til­tų, tai­gi esant net di­džiau­siems šal­čiams sie­nos ne­per­šą­la.

„Dar vie­na klai­da, ku­ri kar­tais da­ro­ma re­no­vuo­jant dau­gia­bu­čius, kad jų sie­noms ap­šil­tin­ti de­da­ma ne stik­lo, o ak­mens va­ta. Pas­ta­ro­ji pui­kiai tin­ka sto­gams, bet ne sie­noms ap­šil­tin­ti. Bū­da­ma ver­ti­ka­lio­je pa­dė­ty­je, maž­daug po 7 me­tų ji su­kren­ta, pra­de­da tru­pė­ti ir sie­nos taip efek­ty­viai ne­be­sau­go ši­lu­mos, kaip tu­rė­tų. Stik­lo va­ta šiuo at­ve­ju lai­ko­si tvir­čiau, kaip spy­ruok­lė, be to yra pi­ges­nė“, – ak­cen­tuo­ja S. Ka­rei­va.

Ant dau­gia­bu­čio sto­go dė­ta 40 cen­ti­met­rų šil­ti­ni­mo me­džia­gų – ak­mens va­tos ir mi­dos.

S. Ka­rei­va siū­lo at­kreip­ti dė­me­sį ir į dau­gia­bu­čio pa­ma­to šil­ti­ni­mą: „Mes ant jų dė­jo­me šiek tiek dau­giau šil­ti­ni­mo me­džia­gų, kaip ir ant vi­sų sie­nų. Žiū­rint vi­zua­liai vi­sas mū­sų na­mo fa­sa­das at­ro­do ly­gus, pa­ma­tas neiš­sis­ki­ria“, – aiš­ki­no pir­mi­nin­kas.

Re­no­va­ci­ja ne­pa­dės, jei ne­su­re­gu­liuo­tas ši­lu­mos punk­tas

Se­ni vamz­džiai vi­sa­me na­me ne tik pa­keis­ti, bet rū­sy­je ir ap­šil­tin­ti. Juos sa­va­ran­kiš­kai ap­šil­ti­no pa­ts bend­ri­jos pir­mi­nin­kas, nau­do­da­mas spe­cia­lų ke­va­lą iš de­gin­tos ak­mens va­tos ir fo­li­jos.

„Ki­ti klai­din­gai mano, kad pa­den­gę vamz­džius po­lis­ti­ro­li­niu ke­va­lu, skir­tu šal­to van­dens vamz­dy­nams, juos ap­šil­ti­na. Ši me­džia­ga ap­sau­go vamz­džius tik nuo ra­so­ji­mo“, – aiš­ki­no S. Ka­rei­va.

Svar­bu – dau­gia­bu­čio ši­lu­mos punk­to au­to­ma­ti­ka ir duo­me­nų per­da­vi­mo sky­das. Jį S. Ka­rei­va už­prog­ra­muo­ja vi­sai sa­vai­tei. Sis­te­ma au­to­ma­tiš­kai rea­guo­ja į lau­ko tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čius, esant 8 laips­niams ši­lu­mos, šil­dy­mas iš­jun­gia­mas. 10 laips­nių ma­žiau šil­do­ma nak­tį. Ats­ki­rai šil­do­mi na­mo gy­va­tu­kai ir re­gu­liuo­ja­mas bu­tų šil­dy­mas.

„Jei ne­su­re­gu­liuo­si, re­zul­ta­to ne­bus“, – nea­be­jo­ja pa­šne­ko­vas.

Dar­bus te­ko pri­žiū­rė­ti

Yra da­ly­kų, ku­riuos, jei rei­kė­tų da­bar re­no­vuo­ti dau­gia­bu­tį, pir­mi­nin­kas da­ry­tų ki­taip. „Sta­ty­bi­nių me­džia­gų tech­no­lo­gi­jos to­bu­lė­ja. Da­bar dau­gia­bu­čio fa­sa­do ap­dai­lai siū­ly­čiau rink­tis ne ce­men­to drož­lių plokš­tes, ko­kias dė­jo­me ant mū­sų dau­gia­bu­čio, bet spe­cia­lias len­tas, – sa­ko S. Ka­rei­va. – Jas su­da­ro dvi aliu­mi­nio skar­dos, tarp ku­rių yra pust­re­čio cen­ti­met­ro ne­de­gios, šal­čiui ne­pra­lai­džios me­džia­gos. Fa­sa­di­nė to­kių len­tų pu­sė yra pa­deng­ta ko­ro­zi­jai at­spa­riu spal­vo­tu plas­ti­ku. Tar­pu­sa­vy­je jos leng­vai su­si­jun­gia, ma­žiau­siai 25 me­tus jų nei per­da­žy­ti, nei ki­taip spe­cia­liai pri­žiū­rė­ti ne­rei­kia“.

Dau­gia­bu­tį re­no­va­vu­sius sta­ty­bi­nin­kus pir­mi­nin­kas ste­bė­jo nuo­lat, li­po jiems ant kul­nų nuo ry­to iki va­ka­ro. „Bu­vo at­ve­jų, kai iš­va­žiuo­da­vau pus­die­niui, grįž­da­vau ir liep­da­vau da­lį sie­nos nuar­dy­ti, nes pa­ste­bė­da­vau, kad, pa­vyz­džiui, va­tos neį­dė­jo“, – pri­si­me­na.

Re­no­va­vus na­mą, bu­tų ver­tė išau­go. Pir­mi­nin­kas nuo­lat pa­ste­bi skel­bi­mus, ku­riuo­se iš­sa­ko­mi pa­gei­da­vi­mai pirk­ti bu­tą jų dau­gia­bu­ty­je. „Už­per­nai, jau pra­si­dė­jus kri­zei, vie­no kam­ba­rio bu­tą mū­sų na­me no­rė­ta pirk­ti už 80, dvie­jų kam­ba­rių bu­tą sa­vi­nin­kai par­da­vė už 110 tūks­tan­čių li­tų“, – skai­čiuo­ja vy­ras.

Jis nea­be­jo­ja, įdie­giant vis nau­jas tech­no­lo­gi­jas, bu­tų ver­tė dar kil­tų.

Trūks­ta tik sau­lės ko­lek­to­rių

Pir­mi­nin­ko pla­nuo­se – van­dens ko­ky­bės ge­ri­ni­mas. Filt­ras, va­lan­tis van­de­nį nuo rū­džių, dau­gia­bu­ty­je jau įreng­tas re­no­va­ci­jos me­tu. Dar rei­kė­tų van­de­nį nu­kal­kin­ti, kad ap­sau­go­tų vamz­džius.

„To­kių filt­rų par­da­vė­jai jau bu­vo su mu­mis su­si­sie­kę, ta­čiau jų siū­lo­mos kai­nos – iš­pūs­tos, ke­le­rio­pai di­des­nės nei tu­rė­tų bū­ti. Vie­toj 10 tūks­tan­čių, filt­rai ver­ti maž­daug 2500–3500 li­tų. Va­ži­nė­ju po už­sie­nį, ieš­kau in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te, ži­nau, ko­kios ten kai­nos“, – sa­ko S. Ka­rei­va.

Ant dau­gia­bu­čio bal­ko­nų, jo ma­ny­mu, ga­li­ma bū­tų dė­ti sau­lės mo­du­lius, nes bal­ko­nai – sau­lė­to­je pu­sė­je. Kiek­vie­nas toks mo­du­lis bu­tui duo­tų pa­pil­do­mus 700 W. Ant na­mo sto­go ga­li­ma su­mon­tuo­ti sau­lės, vė­jo mo­du­lį ir iš­gau­ti iki 7 kW elekt­ros.

S. Ka­rei­va ap­gai­les­tau­ja, kad re­no­vuo­jant na­mą ne­pa­vy­ko iš kar­to įreng­ti ant jo sto­go sau­lės ko­lek­to­rių.

„Aš min­ties apie ko­lek­to­rius neat­si­sa­kau. Prieš pen­ke­rius me­tus už juos bū­tų te­kę pa­klo­ti apie 110 tūks­tan­čių li­tų. Da­bar, ma­no skai­čia­vi­mais, tu­rė­tų pa­kak­ti 30–40, tai yra kiek dau­giau nei po 1500 li­tų bu­tui“, – jau pla­nuo­ja bend­ri­jos pir­mi­nin­kas.

„Vi­sa­me bu­te ra­dia­to­riai – šal­ti. Jų ne­šil­dau, ta­čiau ir esant di­de­liems šal­čiams na­muo­se bū­na 18–19 laips­nių ši­lu­mos.