Pertekliaus butų rinkoje nėra – kiek pastato, tiek ir nuperka
Skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ Lietuvos gyvenamųjų patalpų rinkos apžvalgoje.
Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo parduotas 801 naujos statybos butas ir tai yra 44% daugiau nei per 2013 m. II ketv. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 166 ir 102 naujos statybos butai – net 1,5-2,5 karto daugiau nei per 2013 m. II ketv. „Kadangi Kaunas ir Klaipėda negali pasigirti naujų gyvenamųjų projektų gausa, todėl į rinką įvestas vienas ar keli nauji projektai gali pakankamai ryškiai pagerinti statistinius rodiklius“, – dėmesį atkreipia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo baigta statyti 14 naujų daugiabučių namų, kuriuose įrengta 1.150 butų. Įvertinę pirmojo šių metų pusmečio rodiklius, „Ober-Haus“ analitikai pastebi, kad naujų butų statybų apimtys yra tolygios pardavimų mastams: „Šiais metais Vilniuje nuperkama lygiai tiek pat butų, kiek jų yra pastatoma – virš 1,700 naujų butų“, – kalba S. Vagonis. Pagyvėjimas jaučiamas ir Kauno būsto rinkoje, kur plėtotojai jau drąsiau atnaujina arba pradeda naujų daugiabučių statybas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune šiais metais turėtų būti įgyvendinta iki 10 naujų projektų, kuriuose bus įrengta virš 350 butų. Tuo tarpu Klaipėdoje dienos šviesą išvys dvigubai mažiau naujų objektų, kadangi plėtotojai vis dar gali pasiūlyti nemažai butų seniau statytuose projektuose.
„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 2.060, arba 15% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra 1.060, Kaune – 320 butų, Klaipėdoje – beveik 650 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 35 naujos statybos butų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį didžiausią kainų pokytį „Ober-Haus“ stebėjo Vilniaus būsto rinkoje, kur butų kainos ūgtelėjo 5,4%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4.431 Lt/m2. Ryškiausiai kainos per pirmąjį pusmetį pasistiebė senos statybos gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų – apie 10%. „Tokį kainų šuolį galima paaiškinti gyvenamuosiuose rajonuose vyraujančiomis žemesnėmis būsto kainomis ir itin plačiomis pasirinkimo galimybėmis. Be to, skirtingai nuo naujos statybos, senos statybos butai parduodami įrengti (dažnai kartu ir su baldais), todėl pirkėjui nebereikia iš karto investuoti į pilną buto įrengimą.
Nepaisant gana spartaus kainų augimo pastaraisiais mėnesiais, Vilniuje butų kainų lygis, lyginant su aukščiausiu kainų lygiu pasiektu 2007 m. pabaigoje, yra vis dar 35,3 proc. žemesnis, nei prieš pusseptintų metų“, – teigia S. Vagonis. Kituose šalies didmiesčiuose kainų augimas nebuvo toks spartus, tačiau taip pat išlaikė teigiamas pokyčių tendencijas. „Ober-Haus“ duomenims, per pastarąjį pusmetį butų kainos Panevėžyje išaugo 2,3%, Klaipėdoje – 1,9%, Šiauliuose – 1,8% ir Kaune – 0,6%.
Akivaizdu, kad kylančioms būsto kainoms įtaka turėjo išaugusi paklausa, kuri atsispindėjo bendroje pardavimų statistikoje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 17% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 27% daugiau nei prieš metus. 2014 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 770 namų ir 2.710 butų sandorių. Didžiausias butų sandorių augimas tarp didmiesčių per šį laikotarpį buvo užfiksuotas Kaune (36%). Toliau rikiuojasi Panevėžys (29%), Klaipėda (28%), Vilnius (24%) ir Šiauliai (13%).
„Nagrinėjant tiek naujų butų pasiūlos, tiek jų pardavimo statistiką, galima pagrįstai teigti, kad šiuo metu akivaizdžių rinkos perkaitimo ar nepamatuotos plėtros požymių Lietuvos būsto rinkoje nesimato. Būsto kainų augimas atitinka tiek rinkos dalyvių lūkesčius, tiek ekonominius šalies plėtros tempus. O dažnai linksniuojama sostinė ir reiškiamas susirūpinimas dėl galbūt per didelės būsto įgyvendinimo spartos, neturi argumentuoto pagrindo.
Dabartinės statybų apimtys yra vis dar 2-3 kartus mažesnės nei 2006-2008 m. (tuo laikotarpiu Vilniaus mieste buvo statoma 5000-6000 butų kasmet) ir yra adekvačiai proporcingos šiandieninės rinkos poreikiams. Galima teigti, kad dabartinė rinka yra itin palanki tiek plėtotojams, tiek pirkėjams, nes nesusiformuoja nei perteklinė pasiūla, nei per aukšta paklausa.
Plėtotojai gali pelningai realizuoti produktą rinkoje, o pirkėjai gali džiaugtis pakankamai gausia pasiūla ir sparčiai nekylančiomis būsto kainomis. Reikia tikėtis, kad rinka ir toliau išlaikys visoms pusėms naudingą balansą.“, – reziumuoja S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.