Paskelbta lapkričio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. yra 5,19 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su spalio mėn., didėja 5,06 proc. Per metus (nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn.) vidutinė šilumos kaina padidėjo 4,01 proc.

Lapkričio mėn., palyginus su spaliu, dėl pigiau įsigyto biokuro UAB „Širvintų šiluma“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 5,66 proc. (0,31 ct/kWh be PVM), UAB „Lazdijų šiluma“ – 3,19 proc. (0,21 ct/kWh be PVM).

Dėl išaugusios biokuro kainos bei brangiau pirktos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujami vartotojai lapkričio mėn., palyginus su spaliu, už šilumą moka 20,59 proc. (0,91 ct/kWh be PVM) daugiau. UAB „Varėnos šiluma“ brangiau įsigijus biokurą, lapkričio mėn. įmonės aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 9,84 proc. (0,49 ct/kWh be PVM) brangiau.

Lapkričio mėn. šilumos kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainų augimas. Į 2018 m. lapkričio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. rugsėjo mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 175,98 Eur/tne yra 7,27 proc. didesnė nei į spalio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė rugpjūčio mėn. biokuro kaina (164,05 Eur/tne).

Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai.

Palyginus su spalio mėn., lapkričio mėn. AB ,,Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 20,59 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 3,29 proc.), AB „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams lapkričio mėn. šilumos kaina padidėjo 8,28 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina mažėjo 3,88 proc.), AB ,,Šiaulių energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 2,14 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 5,15 proc.), AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ aptarnaujamiems vartotojams lapkričio mėn. šilumos kaina didėjo 1,61 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 6,55 proc.), AB ,,Panevėžio energija“ vartotojams kaina didėjo 1,15 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 2,33 proc.).

Vertinant visos šalies mastu, lapkričio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,34 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,24 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

 

 

Skaičiuojant 2018 m. lapkričio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. rugsėjo mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc. Kaune šis rodiklis jau yra pasiektas ir viršytas 2015 metais. Šiuo metu centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis Kaune sudaro apie 90 proc.