Parodoje „Supernamai 2017“ buvo atlikti unikalūs lankytojų emocijų tyrimai
Parodos metu pirmą kartą pasaulyje buvo atliekami lankytojų biometriniai-emociniai tyrimai. Buvo naudojami trys biometrinės (veido temperatūriniai tyrimai, veido ir balso emocijų) technologijos, duomenų ir teksto analizės metodai. Šios technologijos ir metodai duomenis ir informaciją teikia skirtingais formatais, kuriuos reikia apdoroti, integruoti ir analizuoti.
Buvo siekiama išanalizuoti parodoje vyraujantį emocinį klimatą. Buvo nuasmenintai (veidai nebuvo išsaugomi, o buvo kaupiami emociniai, temperatūriniai ir kiti duomenys) nagrinėjami įeinančių ir išeinančių bei parodoje esančių dalyvių veidai, nustatomos jų emocijos, temperatūra. Specialios kameros buvo sumontuotos prie įėjimo, išėjimo ir parodos viduje.
Konferencijos salėje buvo analizuojamos balso emocijos. Parodoje buvo atliekama žmonių veidų temperatūrinė analizė. Tokiu būdu remiantis biometrinėmis (veido temperatūriniai tyrimai, veido ir balso emocijų) technologijomis, duomenų ir teksto analizės metodais buvo nustatomas ryte, dieną, vakare, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį parodoje vyraujantis emocinis klimatas.
Smalsiausieji galėjo asmeniškai išmėginti dalies (stebėti savo akies rainelės vyzdžio išsiplėtimą ar susitraukimą, mirksėjimą bei pasimatuoti savo smegenų biosroves) šių technologijų galimybes VGTU Išmaniųjų pastatų technologijų mokslo instituto parodos stende. Pirmą dieną parodą aplankė 4308, antrą – 6696, trečią – 9922, o ketvirtą 7435 žmonių.
1. Parodos lankytojų veido emocinės analizės rezultatai
Parodos metu 2 kameros fiksavo įeinančių ir išeinančių lankytojų veido laimės pojūtį (laimės emociją) ir neigiamas (liūdnumo, piktumo, išsigandimo, pasišlykštėjimo) emocijas. Šiame tyrime visų teigiamų ir neigiamų emocijų suma bet kuriuo nagrinėjamu laikotarpiu visada lygi 100%.
Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais (Wiki).
Analizuojant suminį laimės pojūtį visos parodos metu, galima pastebėti, jog išeinantys parodos lankytojai buvo laimingesni nei ateinantys (1 pav.). Ypatingai tai pasakytina apie antrą (penktadienį) ir ketvirtą (sekmadienį) parodos dienas. 1 paveiksle raudona linija parodo išeinančių žmonių vidutinį laimės emocijų lygį (%), o mėlyna – įeinančių. Užbrūkšniuotas tarpas tarp šių linijų parodo, kad vidutiniškai 15.06% procentų lankytojų parodos metu tapo laimingesni. Užbrūkšniuotas tarpas parodo, kad paroda patenkino lankytojų poreikius ir lūkesčius.
1 pav. Įeinančių ir išeinančių lankytojų suminis laimės emocijų palyginimas.
– įeinančių žmonių vidutinės laimės emocijos (%) pagal parodos dienas
– išeinančių žmonių vidutinės laimės emocijos (%) pagal parodos dienas
Gallup (2012, 2015) tyrimas parodė, kad Singapūro gyventojai, kaip ir lietuviai, yra mažiausiai emocingi. Tyrime dalyvavo 150 valstybių, kuriose buvo atlikti telefoniniai ir asmeniniai interviu. Šių valstybių gyventojų buvo klausiama, ar praėjusią dieną jautė kurias nors negatyvias (pyktis, stresas, liūdesys, fizinis skausmas ir nerimas) ir 5 pozityvias (gero poilsio jausmas, daug šypsojimosi ir juoko, iš kitų asmenų sulaukiama pagarba, mėgavimasis kuo nors ir įdomių dalykų mokymasis arba darymas) emocijas.
Gallup (2012, 2015) tyrėjai suskaičiavo kiekvienoje šalyje teigiamų atsakymų į užduotus klausimus vidurkį.
Nustatyta, kad tik 36 procentai Singapūro gyventojų patiria minėtas emocijas kasdien. Po Singapūro, kaip viena iš mažiausiai emocingų tautų, buvo Gruzija, tada Lietuva, Rusija, Madagaskaras ir Ukraina. Gallup (2015) taip pat skaičiuoja teigiamų patirčių indeksą. Šis indeksas įvertina žmonių emocinę būseną, t. y. ar žmogus džiaugiasi gyvenimu, yra gerbiamas, daug šypsosi ir juokiasi. Pagal 2014 m. duomenis, Lietuvos teigiamų patirčių indeksas yra 55 iš 100 (Gallup 2015).
2 paveiksle pateiktas įeinančių (vidurkis yra 52.35%) ir išeinančių (vidurkis yra 67.41%) lankytojų suminių laimės emocijų palyginimas su teigiamų patirčių indeksu. Kaip matome, vidutinės įeinančių lankytojų laimės emocijos (52.35%) yra beveik lygios Gallup (2015) teigiamų patirčių indeksui. Tačiau vidutinės išeinančių lankytojų laimės emocijos buvo ženkliai didesnės už šį indeksą ir 15.06% už ateinančių lankytojų laimės emocijas.
2 pav. Įeinančių ir išeinančių lankytojų laimės emocijų palyginimas su Gallup (2015) teigiamų patirčių indeksu.
– įeinančių žmonių vidutinės laimės emocijos (%) pagal parodos dienas
– išeinančių žmonių vidutinės laimės emocijos (%) pagal parodos dienas
– Gallup (2015) teigiamų patirčių indeksas Lietuvai (55 iš 100)
Analizuojant neigiamas veido emocijas (liūdnumo, piktumo, išsigandimo, pasišlykštėjimo) taip pat nustatyta, jog išeinančių lankytojų neigiamos emocijos buvo mažesnės nei įeinančių (3 pav.). 3 paveiksle raudona linija procentais parodo skirtingų dienų išeinančių žmonių sumines neigiamas emocijas, o mėlyna – įeinančių. Užbrūkšniuotas tarpas tarp šių linijų parodo, kiek vidutiniškai procentų lankytojų skirtingomis parodos dienomis sumažino neigiamas emocijas.
Kaip matome, neigiamos emocijos išeinant iš parodos ypatingai buvo sumažėjusios antrą (penktadienį) ir ketvirtą (sekmadienį) parodos dienomis. Galime daryti išvadą, kad šiuo požiūriu paroda taip pat patenkino lankytojų poreikius.
3 pav. Įeinančių ir išeinančių lankytojų neigiamų emocijų palyginimas.
– įeinančių žmonių vidutinės neigiamos emocijos (%) pagal parodos dienas
– išeinančių žmonių vidutinės neigiamos emocijos (%) pagal parodos dienas
2. Parodos lankytojų laimės ir neigiamų emocijų palyginimas su jų veido temperatūra
Lankytojų laimės ir neigiamų emocijų analizė buvo atlikta ir kiekvienai dienai atskirai. Laimė ir neigiamos emocijos buvo palygintos su jų veido temperatūra.
Vieni mokslininkai stresinėje būsenoje ar patiriant neigiamas emocijas pastebėjo temperatūros mažėjimą (Tanaka, Ide 1998, Genno et al. 1997, Kataoka et al. 1998, Pavlidis et al. 2000, Merla et al. 2013, Levine et al. 2001, Merla, Romani 2007, Salazar-López et al. 2015), o kiti – temperatūros didėjimą (Pavlidis et al. 2000, Levine et al. 2001, Pavlidis, Levine 2002, Puri et al. 2005). Tanaka, Ide (1998), Genno et al. (1997), Kataoka et al. (1998), Merla et al. (2013) vieningai sutaria, kad patiriant stresą ar neigiamas emocijas nosies temperatūra mažėja, o periorbital region temperatūra didėja (Pavlidis et al. 2000, Levine et al. 2001, Pavlidis, Levine 2002), kai tuo tarpu skruostų temperatūra mažėja (Pavlidis et al. 2000, Levine et al. 2001). Kai emocija yra pozityvi, didėja veido temperatūra (De Oliveira 2007) bei nosies temperatūra (Merla et al. 2013, Salazar-López et al. 2015).
Galima daryti išvadą, kad naudojant termografinius tyrimus įmanoma nustatyti žmogaus emocijos pokyčius, matyti kaip žmogus reaguoja į situaciją ir kaip jį tai veikia (žiūrėti 1 lentelę).
1 lentelė. Atliktų temperatūros pokyčio tyrimų analizė esant neigiamoms ir teigiamoms emocijoms bei stresui.
Kaip pavyzdį, palyginkime parodos trečios dienos (šeštadienio) įeinančių (4 pav.) bei išeinančių (5 pav.) žmonių veido emocijas su jų veido temperatūra. Parodos metu atlikti laimės emocijų tyrimai (4 ir 5 pav.) pilnai atitinka pasaulinius tyrimus (1 lent.), ir rodo, kad didėjant teigiamoms emocijoms didėja lankytojų vidutinė veido temperatūra. Iš 1 lentelės matome, kad pasauliniuose tyrimuose vyrauja nuomonė, kad didėjant neigiamoms emocijoms, mažėja veido ir jo dalių temperatūra, o mažėjant neigiamoms emocijoms, didėja veido ir jo dalių temperatūra. Analogiški rezultatai su neigiamomis emocijomis buvo gauti ir mūsų tyrime (žiūrėti 4 ir 5 paveikslus): mažėjant neigiamoms emocijoms didėja lankytojų vidutinė veido temperatūra.
4 pav. Parodos trečios dienos (šeštadienio) įeinančių žmonių vidutinių veido emocijų ir temperatūros tarpusavio priklausomybės.
– įeinančių žmonių vidutinės laimės emocijos pagal valandas
– įeinančių parodos dalyvių vidutinės neigiamos emocijos pagal valandas
– žmonių vidutinės veido temperatūros salėje pagal valandas
5 pav. Parodos trečios dienos (šeštadienio) išeinančių žmonių vidutinių veido emocijų ir temperatūros tarpusavio priklausomybės.
– išeinančių žmonių vidutinės laimės emocijos pagal valandas
– išeinančių parodos dalyvių vidutinės neigiamos emocijos pagal valandas
– žmonių vidutinės veido temperatūros salėje pagal valandas
2 lentelė. 2017 m balandžio 22 d. parodos dalyvių veido emocijų ir temperatūros tarpusavio priklausomybės
Kaip matome iš 2 lentelės, gavosi kelios stiprios priklausomybės tarp įeinančių ir išeinančių parodos dalyvių teigiamų ir neigiamų emocijų bei veido temperatūros. Pavyzdžiui, panagrinėkime 2017 m balandžio 22 d. parodos dalyvių veidų temperatūros vidurkių priklausomybes su įeinančių (4 pav.) ir išeinančių (5 pav.) teigiamomis ir neigiamomis emocijomis.
Gauta atvirkštinė priklausomybė tarp duomenų rodo, jog mažėjant neigiamoms emocijoms, įeinančių ir išeinančių parodos dalyvių veido temperatūra didėja. Analizuojant įeinančių ir išeinančių parodos dalyvių laimės emocijas nustatyta tiesioginė priklausomybė su jų veido temperatūros pokyčiais. Gauta tiesioginė priklausomybė tarp duomenų rodo, jog didėjant laimės emocijoms, įeinančių ir išeinančių parodos dalyvių veido temperatūra taip pat didėja.
Sekite mus