Nuo Rusijos sistemos atsijungianti Lietuva į elektros tinklus investuos 642 mln. eurų

Per dešimtmetį Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ į elektros tinklus ketina investuoti 642,5 mln. eurų. Daugiau kaip pusė šių lėšų bus skirta pasirengti elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa, atsijungiant nuo rusiškosios elektros sistemos.

Kainų komisija ketvirtadienį svarstys „Litgrid“ pateiktą elektros tinklų plėtros planą iki 2027 metų. Vienam didžiausių pastarųjų metų projektų – elektros tinklų sinchronizacijai per Lenkiją – ketinama nuo 2017 metų iš viso skirti 325,6 mln. eurų.

 

Paskelbtuose „Litgrid“ tinklo plėtros plano dokumentuose neatskleidžiama atskirų sinchronizacijos projektų vertė. Tačiau bendrovė praėjusią savaitę skelbė, kad „Kauno tiltai“ bei Suomijos ir Estijos ABB už beveik 29 mln. eurų įgyvendins sinchronizacijai svarbią Ignalinos atominės elektrinės pastotės rekonstrukciją, kurios metu dalis pajėgumų bus perkelti į Uteną.

 

Anksčiau planuota, kad 2020 metais ties elektros jungtimi su Lenkija „LitPol Link“ bus pastatytas antras 500 MW galios srovės keitiklis, tokiu būdu padidinant pačios jungties galią iki 1000 MW. Tačiau Baltijos šalims apsisprendus iki 2025 metų atsijungti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo, šios idėjos, anot „Litgrid“, atsisakyta, nes keitiklis nebebus reikalingas. „Litgrid“ taip pat planuoja 66,9 mln. eurų skirti strateginiams projektams, 204,6 mln. eurų – patikimumo užtikrinimui.

 

Dar 13,6 mln. eurų bus skirta informacinių technologijų ir telekomunikacijų projektams, o vartotojų ir gamintojų inicijuotiems projektams bus skirta 31,9 mln. eurų. Baltijos šalys yra apsisprendusios iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir atsijungti nuo rusiškojo tinklo.

 

Birželį tikimasi, kad jos bei Lenkija ir Europos Komisija pasirašys politinį susitarimą, leisiantį pradėti darbus ir sinchronizuoti tinklus per Lenkiją.