NT mokestis už neparduotą būstą
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas R.Dargis įvardindamas NT mokestį už neparduotą būstą kaip teisinę spragą pabrėžė, kad būsto statytojai neprašo lengvatų. R.Dargis informavo diskusijos dalyvius, kad nežiūrint į sunkmetį, kuris sudavė stiprų smūgį visai valstybei, o kalbant apie atskiras ūkio šakas – ypač būsto statytojams, susidarė dviprasmiška situacija dėl apmokestinimo už neparduotą būstą.
„Kurdami savo produktus dėl įstatyminių spragų patekome į dar vieną apmokestinimo ratą. Gyventojų būstai nėra apmokestinami NT mokesčiu, o įmonės, kurios stato tiems patiems gyventojams pagal dabar galiojančius mokestinius įstatymus turėtų mokėti NT mokestį, kurio nelogiškumas išryškėjo per sunkmetį", – sakė R. Dargis. Jis taip pat pažymėjo, kad būstas yra prekė, o ne gamybos priemonė dalyvaujanti pridėtinės vertė kūrime kaip biurai, viešbučiai, prekybos centrai ir kt. Būsto statytojų nuomone, ekonominėje veikloje nenaudojamas būstas, kuris yra toks pats „likutis ar atsarga sandėlyje" kaip ir neparduoti automobiliai, baldai, ar lengvosios pramonės gaminiai, neturėtų būti apmokestinami NT mokesčiu.
Tai, kad NT mokestis už neparduotą būstą yra nelogiškas pritarė ir diskusijoje dalyvavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai, Tarybos nariai. Dabartinę situaciją Vilniaus meras V.Navickas vaizdžiai palygino su netyčia iškritusiu kaulu, kurį šuo pamatė, įsikando ir pagriebė… „Biurokratų politika egzistuoja, jeigu kažkam kažkas „iškrito", tai reikia kuo greičiau griebti. Žmonės pateko į bėdą – tai dar atimsime kažką iš jų. Vietoj to, kad žiūrėti iš ko ką nugriebti, reikia dirbti ir susitvarkyti savo ūkį", – sakė V.Navickas. Jis taip pat pabrėžė, kad reikia sisteminio požiūrio ir neturi būti jokių išskirtinumų ar išlygų. Pažymėtina, kad gyvenamasis būstas Lietuvoje nėra apmokestintas NT mokesčiu, už susikaupusius prekių likučius sandėliuose taip pat nėra mokamai mokesčiai. Tokia pati praktika turėtų būti taikoma ir neparduotam būstui, kuris nėra komercinės veiklos objektas.
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas K.Nėnius pilnai pritarė mero išsakytoms mintims. „Jeigu norime sistemos, turime sutvarkyti įstatymus, o tuo tarpu – atidėti to mokesčio paėmimą", – pasiūlė K.Nėnius. Vicemeras R.Adomavičius taip pat antrino pasisakiusiems: „Už cukrų sandėliuose nereikia mokėti, o už NT įmonių neparduotus butus – reikia". Frakcijos „Tvarka ir teisingumas" seniūnas G.Rudžionis pažymėjo, kad situacija yra sudėtinga visiems ir spręsti ją reikia solidariai. „Reikia laukti, kol Vyriausybė nuspręs, ką daryti. Vargsta ir į minusą gyvena ne tik statybos įmonės, bet ir koks milijonas žmonių", – svarstė G.Rudžionis. Savivaldos plėtojimo, ryšių su visuomene ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkė V.Padolskaitė paragino visus „tiesti vieni kitiems rankas" ir atsakingai priimti sprendimus dėl nepamatuoto mokesčio už neparduotą būstą.
Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius E.Kačkus atkreipė dėmesį, kad norint efektyviai spręsti verslui ir miestui svarbius klausimus savivaldybės turėtų būti labiau savarankiškos. Tarp miestui aktualių problemų jis paminėjo tokias, kaip neturėjimas žemės ir kitų svarbių resursų. Dalyvavusieji vieningai pritarė, kad savivaldybės turi tapti ne deklaruojamais, o tikrais miestų šeimininkais. Susirinkusieji išreiškė viltį, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstoma apskričių reforma, žemės klausimų sprendimo perdavimas savivaldybėms, Teritorijų planavimo įstatymo ir Gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtros koncepcijos kiti svarbūs teisės aktai duos postūmį savivaldybių savarankiškumui.
Sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio už pastatytus, bet neparduotus butus priims Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Verslo organizacijų nuomone teigiamas požymis, kad valdžia supranta, jog tai ne mokestinė lengvata, o teisinė spraga. Tačiau, kai kurių politikų teigimu, dažnai gyvenimo ir ekonominė logika dingsta, kai prasideda rinkimai. Nežiūrint į tai, verslininkai vis dar viliasi, kad nors rinkimai ir artėja, bus atsižvelgta į sunkmetį ir jo skaudžias pasekmes. Nekilnojamojo turto plėtros ir Statybininkų asociacijos ne kartą atkreipė dėmesį į grėsmingus rodiklius – praėjusiais metais bedarbystė sektoriuje pasiekė 30 proc., darbo neteko apie 50 tūkst. žmonių, apyvartos preliminariais duomenimis krito iki 70 proc.. Statistikos departamento duomenimis, paskutiniu metu tarp išregistruojamų įmonių kas dešimta yra statybos arba nekilnojamojo turto bendrovė.
Du trečdaliai šio sektoriaus įmonių ir šiais metais planuoja mažinti darbuotojų skaičių, o tai reiškia, kad savivaldybių biudžetai surinks ženkliai mažiau gyventojų pajamų mokesčio, kuris ir sudaro pagrindinę savivaldybių biudžeto pajamų dalį.
Sekite mus