Noras įsigyti būstą per karantiną neblėsta
2020-aisiais būstas brango
Kaip nurodo Statistikos departamentas, 2020 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019 m. ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 6,4 proc.
Naujos statybos būstai pabrango 6,2 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – 7,3 proc., butai daugiabučiuose namuose – 5,6 proc.
Senesnės statybos būstai pabrango 6,5 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 7,6 proc., butai daugiabučiuose namuose – 6,2 proc.
Vertindamas NT rinkos situaciją 2020-ųjų pabaigoje, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia, kad ji išliko aktyvi ir, nepaisant karantino, gyventojai dairosi būsto.
„Žiūrint į lapkričio ir gruodžio mėnesius, sumažėjimo tikrai nesijaučia. Žmonės iki šiol domisi būstu ir karantinas nėra ta kliūtis, kuri trukdytų jiems priimti sprendimus dėl būsto“, – teigia S. Vagonis.
Kaip nurodo „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, praėjusių metų gruodžio mėnesį Vilniuje susitarta dėl 672 naujų butų bei apartamentų įsigijimo, o tai 38 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir du kartus daugiau nei pernai gruodį. Šis skaičius viršija 2020 metų spalio mėnesio rezultatus, kurie buvo geriausi nuo pat 2012-ųjų, sako jis.
„Gruodžio mėnuo buvo ypač aktyvus Vilniuje, taip pat aktyvumas buvo jaučiamas tiek Kaune, tiek Klaipėdoje. Aišku, ten absoliutūs skaičiai mažesni, bet rinkos atsigavimas buvo ir ten“, – pažymi T. S. Kvainickas.
S. Vagonis: apie kainų kritimą nėra kalbos
Prognozuodamas NT kainas 2021-aisiais, S. Vagonis pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kokia bus šalies ekonomika. Jo aiškinimu, didžiausius iššūkius NT rinkoje lemtų tai, jeigu žmonių atlyginimai žymiai mažėtų arba bankai pablogintų skolinimosi sąlygas. Jeigu šie parametrai išliktų tokie patys, kokie buvo 2020-aisiais, ar nežymiai pablogėtų, tai nebūtų kliūtis būsto rinkai, tikina jis.
„Svarbiausi dalykai, lemiantys būsto kainas ir pirkėjų aktyvumą, yra gyventojų pokyčiai (faktas yra tas, kad iš Lietuvos niekas šiuo metu neišvažiuoja, o darbo vietos iki šiol kuriamos, nepaisant to, kad kai kurios nyksta tokiuose pažeistuose sektoriuose kaip turizmas), žmonių pajamos ir skolinimosi galimybės. Jeigu žmonių atlyginimai, kaip prognozuojama, augs ir skolinimosi galimybės neprastės, nėra priežasčių, kad susidomėjimas būstu mažėtų“, – akcentuoja S. Vagonis.
S. Vagonio teigimu, daugumoje didmiesčių NT kainos kyla lėčiau nei žmonių atlyginimai, tad 2021-aisiais kainų kritimo tikėtis nereikėtų.
„Lietuvoje būstas yra tikrai įperkamas ir negalima sakyti, kad žmonės viršija savo galimybes, įsigydami būstą, arba elgiasi nelogiškai. Apie kainų kritimą tikrai nėra kalbos“, – pabrėžia S. Vagonis.
Jeigu NT plėtotojas gali parduoti būstą brangiau, T. S. Kvainickas neabejoja – kainų tikrai nemažins, nebent tai būtų paskutiniai keli butai ir būtų noras greičiau užbaigti projektą, sako pašnekovas. Vis dėlto, jeigu butai sparčiai perkami, kainos nėra mažinamos, pažymi jis.
„Kol pirkėjai susidomėję naujais projektais, kainoms kaip ir nėra kur mažėti. Jeigu projektas yra patrauklus, tinkamai vykdoma jo rinkodara ir pirkėjų ratas staigiai nemažėja po pirmų dviejų mėnesių, tolesniais mėnesiais NT plėtotojas neturi pagrindo mažinti kainų. Tad šiuo metu nėra pagrindo mažinti kainas“, – taip pat tvirtina T. S. Kvainickas.
Statybų ir nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Šarūnas Tarutis antrina kolegoms ir pabrėžia šiuo metu nematantis priežasčių, kodėl kainos turėtų mažėti, ir dėl vis besikeičiančio NT reglamentavimo.
„Matome, kad paklausa yra rekordinė, o ir pasiūlą reikia nuolat keisti, nes atsiranda naujas reglamentavimas, ypač pastatų techninių, energinių charakteristikų, todėl kyla ir būsto savikaina. Nei iš pasiūlos, nei iš paklausos pusės nematome aplinkybių, kodėl turėtų kristi kainos“, – tikina Š. Tarutis.
Dažniau renkasi senos statybos būstą
Sostinėje, anot S. Vagonio, geidžiamiausi išlieka naujos statybos būstai. Vis dėlto neretai viską nulemia ne žmogaus norai, o galimybės, sako S. Vagonis. Brangiausi būstai išlieka tokiuose Vilniaus mikrorajonuose kaip Centras, Žvėrynas, Antakalnis, Senamiestis.
„Norėti galima daug ko, o nusipirkti galima tik tiek, kiek leidžia piniginė ir galima paskola“, – sako jis.
Anot S. Vagonio, senos statybos būstai perkami dažniau – apie 40 proc. parduodamų butų yra naujos, apie 60 proc. – senos statybos. Nors 2020-aisiais buvo kalbama apie augantį gyvenamųjų namų populiarumą, Vilniaus regione gyvenamiesiems namams iš visų sandorių tenka apie 15 proc., butams – 85 proc., sako jis.
Sandorius sudaro ir internetu
Kaip nurodo „Citus“, per antrąjį karantiną žmonės ėmė pirkti butus net internetu – be gyvų susitikimų su pardavimo atstovais. Pasak „Citus“ pardavimo vadovės Andželikos Keršytės, tai rodo požiūrio į būstą, kaip pirkimo objektą, ir į elektroninę prekybą apskritai pokyčius.
Sekite mus