Neskuba rinktis mažesnės elektros kainos
Laisva rinka nevilioja
Nepriklausomus elektros tiekėjus Lietuvoje laisvai gali pasirinkti bet kuris elektros vartotojas. Įmonės – nuo 2005 m., o buitiniai vartotojai nuo – 2007 m. Liberalizuojant elektros rinką tikimasi, kad elektros kainos mažės arba priklausys tik nuo ekonominių sąlygų. Nuo 2010 m. elektros vartotojai į laisvą elektros rinką pereina neskubėdami.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nuo 2012 m. sausio 1 d. jau nebenustatys elektros energijos kainos elektros vartotojams, kurių naudojama didžiausia leistinoji galia bus lygi arba viršys 30 kW. Tokią galią naudoja itin plataus spektro įmonės. Tai ir atskirtos parduotuvės, ir dirbtuvės, ir autoservisai, taip pat biudžetinės įstaigos, tokios kaip mokyklos, darželiai ir pan.
„Labai tikiuosi, kad laisvoje elektros rinkoje vyksta tokia pati atkakli konkurencija kaip ir telekomunikacijų rinkoje. Turiu viltį, kad kitąmet už elektrą mokėsiu mažiau“, – sakė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas ir kelių parduotuvių tinklo įmonės savininkas Arturas Mackevičius. Pirkti
elektros laisvojoje rinkoje jis neskubėjo, nes neturėjo informacijos, kad elektra būtų parduodama pigiau, nei tai daro skirstomųjų tinklų operatorius „Lesto“. Pasak jo, susirasti nepriklausomus elektros tiekėjus ir pateikti jiems pasiūlymus nesudėtinga, tačiau neskubama, nes nėra aiškios ekonominės sąlygos.
Kaip pranešė „Lesto“, nemaža dalis verslo ir biudžetinių įmonių vis dar nepasinaudojo rinkos liberalizavimo galimybėmis. „Lesto“ duomenimis, per devynis šių metų mėnesius 2248 Lietuvos įmonės elektros energijos tiekimo paslaugas pradėjo pirkti iš nepriklausomų tiekėjų. Nuo Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo pradžios nepriklausomų tiekėjų paslaugomis iš viso naudojasi 3356 įmonės. Šiuo metu nepriklausomo elektros tiekėjo veiklą vykdo 25 įmonės.
Aktyvumas nepakankamas
Pasak nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovo Algirdo Juozaponio, šiuo metu jau juntamas nemažas laisvosios rinkos dalyvių susidomėjimas – į nepriklausomą tiekėją kasdien kreipiasi apie pusę šimto bendrovių. „Vis dėlto, įvertindami, kad į laisvąją rinką šiame etape turėtų įžengti daugiau nei 10 tūkst. įmonių, manome, jog aktyvumas kol kas nepakankamas. Jei dauguma paklausimu bus pateikta paskutinėmis dienomis, kai kurie vartotojai gali nebespėti sudaryti sutarčių ir sausio mėnesį elektros energiją pirks iš garantinio tiekėjo“, – sakė A.Juozaponis.
Nuo pirmos kitų metų dienos įmonės, kurių objektų leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 30 kW, nebeteks teisės už „Lesto“ tiekiamą elektros energiją mokėti pagal reguliuojamą tarifą. Koks jis bus šiai elektros vartotojui grupei, „Lesto“ dar net neprognozuoja. A.Juozaponio teigimu, nereguliuojamas tarifas reiškia, kad vartotojai susidurs su galutinės kainos svyravimais, kuriuos lems faktinė elektros energijos gamyba arba importas.
Pavyzdžiui, A.Marcinkevičius už kilovatvalandę elektros šiuo metu moka apie pusę lito, o per mėnesį už elektros energiją „Lesto“ sumoka 5–6 tūkst. litų. „Jeigu nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo reiktų mokėti dar daugiau, padidėtų našta, jeigu nepriklausomas tiekėjas pasiūlys žemesnę kainą, džiaugsiuosi, kad sumažės išlaidos. Tačiau didelių pokyčių nesitikiu“, – teigė verslininkas.
Galima sutaupyti
Pasak „Energijos tiekimo“ vadovo A.Juozaponio, šiuo metu jau galima palyginti praėjusio laikotarpio nereguliuojamas garantinio tiekimo kainas su tarifais, taikytais nepriklausomus tiekėjus jau pasirinkusioms įmonėms. Šie duomenys rodo, kad įmonės, priklausomai nuo jų dydžio, per metus sutaupė nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių litų.
Kito nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ vadovas Liudas Liutkevičius pastebi, kad įmonės neskuba taupyti. „Mūsų skaičiavimais, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusios Lietuvos įmonės per 2011 m. gali prarasti iki 20 mln. litų. Tai – milžiniška suma, tuos pinigus
įmonės galėtų nukreipti į savo konkurencingumo didinimą, darbo sąlygų darbuotojams gerinimą ir kitas sritis“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas.
Pavyzdžiui, tie stambūs elektros vartotojai, kurie nebuvo pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo nuo 2010 ar 2011 m. sausio, šiemet iš garantinio tiekėjo „Lesto“ elektros energiją pirko po beveik po 19,5 cento už 1 kWh. Nors nepriklausomi elektros tiekėjai neatskleidžia, kokiomis kainomis jie parduoda elektros energiją, įvertinus tai, kad elektros biržoje ji vidutiniškai kainuoja apie 16 centų už 1 kWh, ji gali būti panaši.
Gauna dvi sąskaitas
Tačiau vartotojai moka ne tik už elektrą, kurią tiekėjai nusiperka biržoje, bet ir už jos persiuntimą elektros tinklais. Šią paslaugą teigia „Lesto“. Persiuntimo kaina priklauso nuo to, kokios įtampos laidais elektra gaunama, taikomas vieno ar dviejų laiko zonų tarifas ar diferencijuotas pagal apkrovos laiko intervalus tarifas. Pavyzdžiui, vieną kilovatvalandę persiųsti vidutinės įtampos laidais gali kainuoti 10–17 centų, žemos įtampos laidais – 12–26 centais. Papildomai nuo 2 iki 10 litų reikia mokėti ir už kiekvieną leistinos galios kilovatvalandę.
Pasak „Lesto“ Veiklos plėtros skyriaus vadovo Manto Vaskelos, vartotojus, pasirinkusius nepriklausomą elektros tiekėją, kas mėnesį pasiekia po dvi sąskaitas – viena už elektros energijos tiekimą iš nepriklausomo tiekėjo, o kita – už elektros persiuntimo paslaugą iš skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“. „Pasirinkus nepriklausomą elektros tiekėją, vartotojui pasikeičia ir sąskaitų apmokėjimo tvarka – anksčiau buvusią vieną sumą keičia dvi atskiros, kurios pateikiamos dviejose skirtingose sąskaitose. Nepriklausomo tiekėjo klientai elektros skaitiklio rodmenis turi deklaruoti jiems įprastu būdu – rodmenys turi būti kas mėnesį pateikiami skirstomojo tinklo operatoriui“, – informavo M.Vaskela.
Mažmeninės elektros energijos rinkos struktūra (proc.)
AB „Lesto“ reguliuojamiems vartotojams 42
AB „Lesto“ nereguliuojamiems vartotojams 6,3
UAB „Energijos tiekimas“ 19,3
UAB „Latvenergo prekyba“ 17,4
UAB „Enefit“ 4,9
UAB „SBE energy“ 6
Kiti tiekėjai 4,2
* 2011 m. trečias ketvirtis
Šaltinis: VKEKK
Kokiems elektros vartotojams elektros kaina nereguliuojama ir nuo kada?
Elektros vartotojai, kurių didžiausia leistinoji galia >400 kW 2010 01 01
Elektros vartotojai, kurių didžiausia leistinoji galia > 100 kW 2011 01 01
Elektros vartotojai, kurių didžiausia leistinoji galia > 30 kW 2012 01 01
Visi likę juridiniai asmenys 2013 01 01
Buitiniai elektros vartotojai 2015 01 01
Sekite mus