Naujoji lėšų kaupimo būsto remontui tvarka – nuolatinės namo priežiūros skatinimas

Būtent todėl Aplinkos ministerijos inicijavo Civilinio kodeksą pataisą, kuri nustato Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. „Noriu pabrėžti, kad naujoji lėšų kaupimo tvarka nėra, kaip neretai manoma, Aplinkos ministerijos įvestas mokestis, o taupymo būdas. Siekiame, kad gyventojai savo būstu rūpintųsi nuolat, o ne tik tada, kai, pavyzdžiui, sugriūna stogas“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Ne mokestis

Prievolė butų ir kitų patalpų savininkams kaupti lėšas Civiliniame kodekse numatyta beveik prieš 15 metų. Aplinkos ministras pasidžiaugė, kad tokių, kurie apsisprendžią kaupti lėšas ir prižiūrėti būstą yra, tačiau pridūrė, jog numojančių ranka – daugiau. Anot jo, tai ir privedė prie situacijos, kai turime nemažai prastos ar visiškai avarinės būklės namų.

K.Trečiokas tikino, kad naujoji Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarka, naudinga ne kam kitam, o patiems butų savininkams. „Ši tvarka nenustato konkretaus mokesčio, gyventojai patys gali pasirinkti kokią dalį lėšų jie kaups savo namo atnaujinimui. Labai svarbu yra tai, kad jie patys ir galės pasirinkti, kokius darbus už tas sukauptas lėšas atlikti“, – kalbėjo jis.

Aplinkos ministras pridūrė, kad naujoji Lėšų kaupimo tvarka bus naudinga ir nutikus nenumatytoms avarijoms. „Suprantu, kad tas euras ar keli per mėnesį – irgi pinigas. Tačiau atsitikus kokiai nelaimei, pavyzdžiui, įgriuvus stogui ar pan., gyventojai būna priversti remontui imti paskolas, o šiuo atveju galės naudoti sukauptas lėšas“, – apie naujosios lėšų kaupimo tvarkos privalumus kalbėjo ministras. K.Trečiokas pridūrė, kad svarbiausia yra būstais rūpintis nuolatos, o ne tik tada, kai padėtis tampa itin bloga. Ministro teigimu, gerųjų pavyzdžių šalyje galima rasti ir dabar, tačiau tikimasi, kad jų tik daugės.

Pasirenka patys

Kaupiamosios lėšos – tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Pastarosios lėšos gali būti naudojamos tik tiksline paskirtimi – namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, laiptinių langų, šildymo mazgo ir pan.) remontui. Šiuos remonto darbus būtina planuoti parengiant ilgalaikių darbų planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, planuojamas jų įgyvendinimas laike, apskaičiuojamas lėšų poreikis, numatomas kaupimo terminas ir lėšų kaupimo įmokos dydis.

Pagal naująja Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką numatyta, kad mėnesinė gyventojų įmoka neturi viršyti 5 procentų minimalios mėnesinės algos. Tai nuspręsta atsižvelgus į mažas nepasiturinčių gyventojų pajamas. Naujojoje lėšų kaupimo tvarkoje nustatytas ir lėšų kaupimas nenumatytiems bendrojo naudojimo objektų defektams, gedimams šalinti, avarijoms likviduoti. Numatyta, kad ši minimalioji kaupiamoji įmoka neturėtų viršyti 3–5 euro centų buto naudingojo ploto kv. metrui, tai priklauso nuo namo dydžio.

Aplinkos ministras pridūrė, kad naujoje tvarkoje itin didelis dėmesys skirtas kaupiamųjų lėšų apsaugojimui ir tikslinio panaudojimo užtikrinimui. Pabrėžtina, kad kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno patalpų savininko lėšos yra apdraustos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

Sukauptos lėšos turi būti naudojamos tik pagal jų paskirtį ir suderinus su butų ir kitų patalpų savininkais. Be to, lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais.

Aplinkos ministerija primena, kad netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami pastatai gali kelti pavojų ne tik gyventojams, bet ir aplinkai. Prastos būklės namai dažnai būna energiškai neefektyvūs, jų šildymui sunaudojama daugiau gamtos išteklių, o jų sandarinimu nesirūpinantys žmonės prisideda prie klimato atšilimo. Pabrėžtina, kad daugiabučio priežiūra ir jos organizavimas yra kiekvieno savininko atsakomybė.