Namo renovacija

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
Namo renovacija... Pastaruoju metu labai dažnai girdimas žodis, beje, turintis ir šalininkų ir, nemažiau, priešininkų. Čia reikėtų patikslinti: ko gero, renovacija nesutiktų šitokio pasipriešinimo, jeigu valstybė ant savo pečių pasiimtų jeigu ir ne didesnę dalį, tai bent pusę finansinės naštos. Tačiau valstybė, kaip apsukri suvedžiotoja, šito daryti visai neskuba ir, kaip rodo mūsų kalbintų pašnekovų patirtis, kartais išsisuka nuo duotų pažadų...

Šio mūsų rašinio tema – daugiabučių renovavimo pliusai ir minusai. Kalbiname dviejų atnaujintų (Klevų g. 13 ir M. Valančiaus g. 2) daugiabučių bendrijų pirmininkę Virginiją Remeikienę ir kelis čia gyvenančiuosius.

Valstybė apgavo gyventojus

„Laukujų sienų apdailai panaudojome Suomijoje pagamintą medžiagą, vadinamą enternitu. Po apačia dėjome vatą. Matot, palikome kiaurymes ventiliacijai, kad galėtų kvėpuoti ir sienos nedrėktų bei nepelytų. Nes ir taip čia prasta lietaus kanalizacija: kai palyja, mus užpila „ligi ausų”. Name yra 30 butų, kuriuose gyvena apie šimtas žmonių”, – pasakoja bendrijos pirmininkė.

O toji ryški geltona sienų spalva… Jūs pati parinkote?

„Nee, – juokiasi V. Remeikienė. – Savivaldybės architektai sudarė spalvų paletę, bet suomių spalvų suvokimas visai kitoks. Štai vyšninė cokolio spalva yra „ruda”, o švelni geltona sienų spalva virto labai sodria. Kai išvydau plokštes, taip ir atsisėdau… Šokiruoti buvo ir gyventojai. Tačiau nuo gatvės pusės namas tamsus, negauna saulės, o kai ateina pilkos dienos, nuo šitų plokščių krinta atspindys ir atrodo, kad už langų plieskia saulė”.

Pirmininkės teigimu, su renovacija vargta metus. Jei valstybė nebūtų apgavusi gyventojų, renovacija būtų buvusi atlikta kur kas greičiau. „Mums įstatymą pritaikė atgaline data, – tęsia V. Remeikienė. – 2007-aisiais pasiruošėme visa, ko reikia renovacijai, ir mums buvo garantuota 50 proc. valstybės parama. O gavome tik 140 litų 1 kv. metrui. T. y. beveik 20 procentų. Kodėl? Pasakysiu tiesiai: nėra tvarkos. Vyriausybė mano, kad jos pažadai yra jos reikalas. Pažadėjau „patiešyjau…” Nežiūrint valdžios pažadų, išėjo taip, kad žadėtos apimties parama mūsų nepasiekė. Mulkino ilgai ir nuobodžiai: palaukite, dar palaukite, tuoj bus pinigėliai. Neverkite, nešaukite, nesiskųskite televizijai – tuoj grąžinsime. Ir t. t. Rašėme raštus Aplinkos ministerijai, važiavome, varstėme duris… Veltui. Kaip dažnai nutinka Lietuvoje”.

Anot pirmininkės, kiek kitokia situacija buvo renovuojant Klevų g. 13-tą daugiabutį. „2006 metais greitai paruošėme projektus ir kitus dokumentus. Tačiau atsirado vienas „raštingas” gyventojas, kuris ėmė trukdyti renovavimui – rašė laiškus kur tik įmanoma. Susidėjome langus, tačiau tolesnę renovaciją dėl jo skundų sustabdė. (Tada renovavimas buvo vykdomas dalimis: susidėjai langus, skelbi konkursą sienoms. Ir t. t.) Kol išsiaiškino, praradome 5 mėnesius. Per tą laiką Vyriausybė pritrūko pinigų. Viskas sustojo dar metams… O tada kainos šoktelėjo dvigubai. Galiausia paaiškėjo, kad tas principingas žmogus neteisus, bet… palankus momentas buvo prarastas”, – sako V. Remeikienė.

 

Jos teigimu, daug pinigų „suryja” „gyvatukai“. ”Spalio mėnesį už šildymą mokėjau 14 litų, o už „gyvatuką“ atidaviau 38 litus. Tačiau atsisakyti „gyvatuko“ nevalia – išbalansuosi visą namo sistemą”, – tvirtina ji.

Už šilumą mokama mažiau

Į pokalbį jungiasi renovuoto Klevų g. 13-ojo daugiabučio gyventojas Gediminas Aukselis: „Nežinau, ar dabar būtų verta pradėti renovaciją. Pati renovacija yra gerai, tik dabartinis metas kažin ar tam tinkamas dėl Vyriausybės politikos… Vienaip buvo, kol valstybė grąžindavo 50 proc. išlaidų, dabar viskas labiau užkrauta ant gyventojų pečių.

Turiu trijų kambarių butą. Skolą už renovaciją jau išsimokėjau – 18,6 tūkst. litų. Vienas iš teigiamų renovacijos faktorių – sumažėjo mokesčiai už šildymą. Netgi šalčiausiuoju metų laiku mokėjau perpus mažiau, maždaug 230 litų per mėnesį. Žinoma, dabar kiekvienas pats gali pasirinkti reikiamą šilumos kiekį bute. Aš su šortais nevaikščiojau, tačiau tikrai nešalau. Gali gyventi ir „kaip Taškente”, tačiau šitai nemažai kainuotų”.

Kažko blogo po renovacijos pašnekovas teigia nepastebėjęs. Gal „išlįs” vėliau, po 5-10 metų? Bene vienintelis dalykas – dabar reikia dažniau vėdinti gyvenamąsias patalpas, nes seniau žymia dalimi butas kvėpavo per sienas ir langus. Po renovavimo situacija pakito… Aišku, tai ne tragedija”.

Ar greitai pavyko prieiti vieningos visų gyventojų nuomonės, kad renovuoti išties reikalinga?

G. Aukselis: „Galima sakyti, visi „už”. Rimtesnių prieštarų nebuvo. Tik trys susilaikė. Suprantama: patys čia negyvena, butai nuomojami”.

O kaip žinią priėmė senyvi ir socialiai remtini gyventojai?

„Kiek žinau, jie susimokėjo kone pirmieji, – šypsosi abu mūsų pašnekovai.

„Turime dvi moteris, kurioms valstybė kompensavo ir pirminį įnašą, ir visas palūkanas. Lieka susimokėti draudimą ir administravimo mokestį. Šiuo metu už namo renovaciją dar neišsimokėjo 7 butai, – tęsia V. Remeikienė. – Tarp jų – 3 verslininkai, kurie neskuba, teigdami, jog „pinigai daro pinigus”.

„Atvirai pasakius, maniau, kad dėl įmokų bus didesnė problema, – prisipažįsta G. Aukselis. – Tačiau taip neatsitiko. Namą renovavus du butai jau parduoti – jų kaina juk šoktelėjo!”

Dar iki renovuojant daug kas buvo susidėję plastikinius langus. Ar vėliau jiems nereikėjo dar kartą pasikeisti – derinantis prie bendro projekto?

„Nepriversi, jeigu nenori, – teigia pirmininkė. – Nors jiems būtų kompensavę. Pas daugelį padaryti remontai, tiesiog nenorėjo. Aš ir pati savo laiku nepanorau keisti savuosius 3 kamerų langus į 5-ių. Dabar gailiuosi.

 

Naudinga valstybei

Kuo dar gera renovacija? „Jeigu reikia, pakeičiami visi vamzdynai. Sutvarkoma elektra. Dabar lizdai jau su įnulinimu ir įžeminimu, kaip ir dera pagal ES reikalavimus”, – teigia V. Remeikienė. Jos įsitikinimu, pirmoji-antroji renovacijos banga buvo pritaikyta paprastam žmogui, dabartinė – valdžiai. „Dabar kaip šneka Vyriausybė? „Jei renovavę sutaupysite 40 proc. šildymo kaštų, tada jūs gausite…” Gyventojai tarsi tampa pririšti prie pavadžio… Jeigu. Nėra konkretumo. Renovavimo sąlygos nepritaikytos žmonėms. Pirmiau žmogus pats turi viską susimokėti, ir tik tada valstybė grąžins arba ne. Ministras negirdi žmonių ir to, ką jam sako bendrijų pirmininkai – girdi tik save. Kiek kartų buvo prašyta ir siūlyta susitikti, bet jam to nereikia… Dabar visos sąlygos pritaikytos ne žmogui – valstybei”.

„Nėra tokių, kas teigtų, jog renovacija blogai. Tačiau per vis geriau būtų, jeigu už ją nereikėtų mokėti. Problema – finansai”, – juokiasi G. Aukselis.

Vertėjo…

Pakalbinome renovuoto Klevų g. 13-ojo daugiabučio gyventoją, pensininkę Teresę Martutaitienę. „Daugelis pensininkų dėl finansinių priežasčių kratosi net minties apie renovaciją. O kaip jūs pati vertinate? Ar labai finansiškai prislėgė namo renovavimas?

„Vertėjo renovuoti. Pensininkai bijo gal ne tiek paties renovavimo, bet su tuo susijusių aferų. Nepasitikima valdžia, kažkas nuolat „drumsčia vandenį”… Renovavimui nereikia didelių santaupų – moku kas mėnesį ne daugiau kaip mokėjusi. O jei namas nerenovuotas, kaskart už stogo remontą, ir už vamzdžių keitimą… atiduotumei visą kainą. Aš labai bijojau palūkanų. Atrodė, oi, oi… Tačiau be reikalo skolinausi. Turiu vieno kambario butą ir man renovacija atsiėjo 11 tūkst. Tris tūkstančius praradau dėl vieno gyventojo skundų – kol išsiaiškino, šoktelėjo kainos. Bet tai ne tragedija: „100-u procentų” vertėjo renovuoti”, – pasakoja T. Martutaitienė.