Ministrui A. Sekmokui pigi šiluma nerūpi

Trečiadienį Vilniuje vykusioje energetikos konferencijoje "Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje" dauguma dalyvių - energetikų, šalies savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijų atstovų, žymių mokslininkų - pritarė, kad biokuro plėtra būtų paskelbta nacionaliniu prioritetu, rašo „Respublika“.

Skaičiuojama, kad, dujas pakeitus biokuru ir atnaujinus namus, kiekviena Lietuvos šeima už šilumą sutaupytų maždaug po 2 000 litų per metus. Tačiau abejojama, ar į konferencijos dalyvių mintis įsiklausys dabartinė Lietuvos valdžia.

Konferencijos programoje buvo įrašyta, kad joje kaip pranešėjas turėjo dalyvauti ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tačiau "Reval Hotel" konferencijų salėje jis taip ir nepasirodė – vietoj jo atidarymo kalbą sakęs energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas vardijo dabartinės valdžios nuopelnus, kurie šildymo kainą turėtų numušti jau ateinantį šildymo sezoną. Tačiau vėliau konferencijoje kalbėję savivaldybių atstovai, mokslininkai sumalė į miltus K. Žilėno pagyras.

Vilniaus meras Artūras Zuokas energetikos viceministro kalboje pasigedo strategijos. Pasak jo, "dviračio išradinėti nereikia – strategija išdėstyta jau anksčiau sukurtoje Vyriausybės darbų programoje. O ten juodu ant balto parašyta, kad siekiant atpiginti šildymą būtina rusiškas dujas pakeisti lietuvišku biokuru, tačiau programa kažkodėl nevykdoma". A. Zuokui pritarė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. "Siekiant kuo greičiau stabilizuoti šilumos kainą, biokuro diegimo projektus būtina įtraukti į valstybinę investicinę programą, į šią sritį kreipti ES fondų lėšas.

Raginame daugiau nei dukart už gamtines dujas pigesnio biokuro plėtrą paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu", – sakė LŠTA prezidentas. Pasak jo, iš biokuro jau dabar gautas 140 mln. litų vertės ekonominis efektas, o "jeigu iš Rusijos gabenamos dujos, kurių per metus nuperkame už 1 mlrd. litų, būtų pakeistos lietuvišku biokuru, sutaupytume apie 500 mln. litų ir jie būtų panaudoti šilumos kainai mažinti".

Svarbiausia, pasak V. Stasiūno, kad atpigimą gyventojai justų ne vieną sezoną, bet ir ateityje. Anot LŠTA prezidento, paradoksalu, kad nors išlaidoms už šilumą gyventojai priversti plačiausiai atverti pinigines, 2004-2010 metais biokuro rinkos plėtrai iš ES fondų teskirta 150 mln. litų. Palyginimui – vandentvarkos projektai šiuo laikotarpiu sulaukė 2 mlrd. litų paramos.

Sostinės meras, be kita ko, teigė turįs piktą įtarimą, kad "Vyriausybė šiandien natūraliai daro viską, kad nesiplėtotų biokuro pramonė, nes reikia finansuoti projektą, kuris vadinamas Suskystintųjų dujų terminalu". Konferencijoje akcentuota, kad užtikrinus paramą biokuro katilinių diegimui, šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų įmanoma padidinti iki 70 proc., 2020 metais – iki 85 proc.