Kvartalinė renovacija: kas tai yra ir ko tikėtis gyventojams?

Pavienių daugiabučių namų renovaciją jau netrukus turėtų pakeisti modernizuojami ištisi miestų plotai – kvartalai, o pirmosios kelios Lietuvos savivaldybės per pastaruosius metus jau žengė pirmus žingsnius ir sukaupė vertingos patirties. Kokia ji ir ką žada kvartalinė renovacija gyventojams, pasakojo Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, viceministrė Rėda Brandišauskienė bei Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Renovacijos nauda lietuvių įtikinėti nebetenka

Kvartalinė renovacija, kurios metu atnaujinami ne tik gyvenamieji daugiabučiai, bet ir viešieji pastatai, esantys tame kvartale, atnaujinami šaligatviai bei sutvarkomos žaliosios erdvės, matoma kaip nuoseklus žingsnis toliau siekiant didesnio energetinio efektyvumo Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pasak aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, šiuo metu atnaujinama virš 400 daugiabučių namų ir dar beveik 400 yra apsisprendusių tai daryti. Pasak jos, augantį inicaityvumą lemia rezultatai.

„Primenu, kad keliamas tikslas buvo, <…> kad minimali riba siektų 40 procentų sutaupymo. Tuo tarpu auditas parodė, kad yra pasiekti geresni rezultatai, t.y. tie įgyvendinti projektai pasiekė daugiau nei buvo privaloma – audito duomenimis, didžiojoje dalyje daugiabučių buvo sutaupyta nuo 50 iki 80 procentų energijos. Ir taip pat matome, kad tie 1600 daugiabučių, kurie jau buvo atnaujinti, kasmet sutaupo netoli 400 gigavatvalandžių ir taip pat sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 90 tūkstančių tonų kasmet“, – pozityvius renovacijos postūmius vardijo viceministrė.

Ji pridūrė, jog numatomas Vyriausybės tikslas yra kasmet atnaujinti ne mažiau kaip po 500 daugiabučių, tačiau viliamasi, jog pavyks ir gerokai daugiau, mat lietuvių renovacijos nauda dažniausiai jau nebereikia įtikinėti.

„Mūsų šios programos rezultatai rodo, kad visuomenė tikrai šiai dienai palaiko naująjį renovacijos modelį. Turime apklausos duomenis, kad daugiau nei pusė daugiabučių gyventojų norėtų renovuoti savo būstą. Ir matome, kad ši paklausa yra net didesnė, nei šiai dienai galėtų pasiūlyti biudžetas. Taip pat matome ir labai džiaugiamės savivaldybių pasirengimu ir susidomėjimu. Yra savivaldybių, norisi pasidžiaugti – kai kurios pačios siūlo papildomą prisidėjimą vykdant šią programą, tiek subsidijos forma, tiek sutvarkant aplinką“, – teigė R. Brandišauskienė.

Pasak viceministrės, kvartalinė renovacija dabar tampa viena iš prioritetinių veiklos krypčių: „Tikrai galėsime visą dėmesį sutelkti į ją, sutvarkę atskirų daugiabučių namų renovavimo klausimus. Demonstraciniai projektai yra tvirtas pagrindas tolimesniems žingsniams“.

Į naujus iššūkius – kartu su užsienio kolegomis

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, jog natūralu, kad į kvartalinę renovaciją, dar ne taip gerai pažįstamą, žiūrima atsargiai, mat čia laukia nauji iššūkiai.

„Kvartalų renovacijos projektas jis susišaukia su daug baimių, nuogąstavimų. Bet iš tiesų aš labai gerai atsimenu pirmuosius namus renovuojamus Vilniuje, Žirmūnuose. Ir kiek buvo nuogąstavimų, kiek mitų, kad ta renovacija yra nereikalinga, ir iki šiol dar vyksta diskusijos – ar griauti tuos namus sovietinius, ar renovuoti. Kaip parodė patirtis, renovacija veikia, funkcionuoja. Manau, kad tas pats bus ir su kvartalų renovacija“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Ypatingai daug šia tema pasisakyti turi ką Birštono atstovai. Šis Lietuvos kurortas, kartu su Šiauliais ir Utena, sudaro trijulę miestų, kuriuose pradėti pilotiniai kvartalinės renovacijos projektai. Kaip pasakojo Birštono merė N. Dirginčienė, laimei, savivaldybė turėjo neblogus partnerius iš užsienio.

„Prieš kelerius metus, padedant Vokietijos ekspertams, buvo atrinktas konkretus miesto kvartalas, atliktas techninis, energetinis įvertinimas, na, ir remdamiesi šio įvertinimo pagrindu, <…> mes numatėm principus įgyvendinimo, pastatus, kurie bus atnaujinami – tai ir viešieji pastatai, ir daugiabučiai ir kiti objektai“, – apie unikalią patirtį kalbėjo merė.

Ji neslėpė, jog tam tikrų nesklandumų neišvengiama. „Aišku, susiduriame su finansavimo problema, tai yra aktualu kiekvienai savivaldybei, kuri dalyvauja šiuose projektuose arba dar ruošiasi dalyvauti. Šiuo atveju galbūt norėtųsi tokio vieno langelio principo, kad nebūtų (finansavimas – red. past.) išbarstytas, nes dabar mes lyg renkame finansavimą iš visur po truputį“.

Kita iš pradžių kilusi problema dabar tapo Birštono pranašumu, lyginant su kitais Lietuvos miestais. „Labai gerai, kad šis projektas, vykęs du metus su Vokietijos ekspertų pagalba, mums padėjo pakelti savo lygį. Mūsų žmonės daug ką išgirdo, turėjo galimybę lankytis pačioje Vokietijoje, dalyvauti su ekspertais, perimti jų patirtį“, – teigė N. Dirginčienė.

Birštono merė tvirtino, kad geriau nei bet kokios kalbos suveikia tikrieji rezultatai, esą juos išvydę suminkštėja ir didžiausi skeptikai. „Dabar įsivažiavome ir jau ne taip sudėtinga, manau, savivaldybėms bus atnaujinti tuos kvartalus, kadangi mums reikėjo pirmiausia peržiemoti vieną žiemą, kad žmonės pamatytų ir pajustų, koks efektas yra efektas atnaujinus, apšiltinus ir renovavus tuos namus. Kai pamatė, kad kaimynas, kuris atsinaujinusiam name taupo 50, 60 ir 70 procentų, patikėkit, pas mus išsirikiavo eilės ir tas noras renovuoti namus atsirado didesnis“, – gyventojų nuotaikas atskleidė merė.