Kurie miestai už šilumą moka daugiausiai, o kurie – mažiausiai

2011-ųjų sausį pigiausia šilumos kilovatvalandė buvo tuose pačiuose miestuose, kaip ir šių metų sausį, pirmadienį rašo „Lietuvos rytas“.

Dar vienas pokytis – praėjusių metų sausį mažiau nei 20 centų už kilovatvalandę mokėjo 5 Lietuvos miestų gyventojai. Šįmet – jau nė vieno. Tai rodo, kad biokuras brangsta. Pigiausiai šildomi tie miestai, kuriuose deginamos medienos atliekos.

Mažiausiai už pagamintą šilumą šį sausį mokės Tauragės, Ignalinos, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Šilalės, Varėnos, Birštono ir Mažeikių gyventojai. Čia kaina svyruoja nuo 20,44 iki 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

Pigiausiai šilumą Lietuvoje tiekiančių Tauragės šilumos tinklų vadovas Vaclovas Karbauskis pastebėjo, kad ne visi tiekėjai, kurie šilumą gamina degindami biokurą, gali pasiūlyti mažą kainą.

„Reikia nemažų investicijų biokuro katilams. Tam tenka skolintis. Vėliau skola įskaičiuojama į kainą”, – teigė V.Karbauskis. Tauragėje biokuro katilai pastatyti 2006 metais, tačiau skolintis jiems, pasak pašnekovo, neprireikė.

Tuo tarpu Biržuose šilumos kaina yra viena didžiausių Lietuvoje – 33,16 ct/kWh.

Šis miestas yra trečias pagal šilumos kainas Lietuvoje, nors 80 proc. šilumos Biržuose pagaminama deginant biokurą. Panaši padėtis ir Skuode bei Kazlų Rūdoje.

Apskritai brangiausiai už šilumą mokančių miestų sąraše daugiausia yra verslininkams išnuomoti šilumos ūkiai.

Per metus brangiausios šilumos miestų dešimtukas šiek tiek pasikeitė, tačiau Prienai tvirtai išlaiko lyderio pozicijas – 34,30 ct/kWh.

Dešimtuke – ir trys miestai, kuriems šilumą tiekia savivaldybės įmonės. Šalčininkai ir Pakruojis jau pernai sausį buvo atsidūrę „lyderių“ gretose.

Analizuojant penkių Lietuvos didmiesčių šilumos kainas kilovatvalandės kaina panašiai didėjo beveik visur.