Konkurencija NT rinkoje skatina žaliąją statybą

Į Lietuvą pamažu atkeliauja tvarios statybos mada. Žaliausioje Europos sostinėje Vilniuje per artimiausius porą metų turėtų iškilti net 20 naujų verslo centrų. Pusė jų – žalieji pastatai, siekiantys tarptautinių BREEAM arba LEED sertifikatų.

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) direktoriaus Evaldo Savickio teigimu, tokį žaliosios statybos proveržį lemia užsienio investuotojų reikalavimai bei siekis pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus.

Eksperto teigimu, nors proveržis statyboje jau yra, mūsų šalyje vis dar trūksta žinių apie žaliųjų pastatų naudas. Todėl šį ketvirtadienį verslo centre „Quadrum“ antrą kartą bus surengta didžiausia Baltijos šalyse NT konferencija „Žalieji pastatai – Vilnius“ (zaliejipastataivilnius.lt). Į ją atvykstantys pasaulinio lygio ekspertai dalysis patirtimi ir pateiks realius pavyzdžius, įrodančius žaliųjų pastatų naudą tiek NT vystytojams, tiek nuomotojams.

Balansuoja tarp kaštų ir naudų

Evaldo Savickio teigimu, tokios naudos pagrinde yra dvi – mažesni veiklos kaštai ir didesnis produktyvumas.

„Statybos yra verslas, tad skaičiuojamas kiekvienas išleistas euras. Investicija į žaliuosius pastatus paprastai yra maždaug 2 procentais didesnė nei į paprastus, tačiau atsiperka dėl mažesnių eksploatacinių išlaidų. Tai itin aktualu tiems statytojams, kurie planuoja valdyti pastatą bent 10 metų. Jiems svarbu, kad pastatas būtų ilgaamžis, mažai nusidėvėtų, kad sistemos būtų efektyvios, o nuomininkų pasitenkinimas kuo aukštesnis. Be to, žalieji pastatai yra likvidesni, juos galima parduoti brangiau“, – vardija E. Savickis.

Jis pabrėžia, kad žalieji pastatai nėra statomi aklai pagal begalę aplinkosaugos reikalavimų. Kiekvieno pastato atveju sprendžiama, kokias technologijas taikyti, kad pastatas ne tik mažiau terštų aplinką, bet ir efektyviau naudotų energiją.

Vis tik klausimas, kaip pastatyti tvarų pastatą, nepakenkiant bendrovės pelningumui, yra vienas pagrindinių žaliosios statybos iššūkių. Atsakymų į jį ieško ketvirtadienį į Lietuvą atvykstantys užsienio ekspertai. Viena tokių – švedų bendrovės „Vasakronan“ tvaraus vystymo skyriaus vadovė Anna Denell.

 

Švedijos statybos aplinkos organizacijos apdovanota kaip metų žmogus, Anna dalyvauja transformuojant Švedijos NT sektorių: šalies rinkai pristatyta taip vadinama žalioji nuoma, išleista ir pirma pasaulyje žalioji korporatyvinė obligacija. Ji pristatys Švedijos atvejį ir pasakos, kaip diegiant tvarius sprendimus, išlaikyti pusiausvyrą tarp ekologiškumo ir taupumo.

Kitas pranešėjas– buvęs Jungtinės Karalystės ministrų kabineto patarėjas ir aplinkosaugos agentūros vadovas, o dabar – BREEAM plėtra besirūpinančios kompanijos „BRE Global“ vadovas Martin Townsend. Anot jo, svarbiausias uždavinys jo darbe –atrasti naujas verslo galimybes, kurios būtų naudingos ne tik paties verslo vystymui, bet ir draugiškos visuomenei bei aplinkai.

„Pasisėmę patirties iš pasaulinio lygio ekspertų, galėsime išdiskutuoti, kaip plačiau taikyti žaliosios statybos sprendimus savo šalyje“, – sako E. Savickis.

Vilioja talentingus darbuotojus

LŽPT direktoriaus teigimu, dėl vienos žaliųjų pastatų naudos neabejoja nei vystytojai, nei nuomininkai. Žalieji biurai jau tapo masalu įmonėms, siekiančios privilioti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Lietuvoje tokius biurus jau renkasi bankų, IT, telekomunikacijų ir kitų paslaugų sektoriaus atstovai. „Danske bankas“ planuoja įsikurti naujai statomame „Saltoniškių 7“, „Narbutas“ – „Narbuto 5“, o DNB persikėlė į „Quadrum“.

Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos ataskaitoje teigiama, kad žaliuosiuose pastatuose darbuotojų produktyvumas yra 7 procentais didesnis, o sergamumas – 8 proc. mažesnis nei įprastuose. Biure, kuriame šviesu, šilta, daug deguonies, žmonės jaučiasi žvalūs ir energingi, todėl didėja jų produktyvumas, kas daro tiesioginę įtaką įmonės finansiniams rezultatams.

Ataskaita rodo, kad aukštų standartų ventiliacijos sistema produktyvumą gali pakelti 8-11 procentų, o individuali, išmani temperatūros kontrolė – 3-7 procentais.

„Tyrimais nustatyta, kad žaliajame pastate darbuotojų protinės veiklos pajėgumas būna 10-25 procentais didesnis. O ligoninėje, kuri veikia LEED sertifikatą turinčiame pastate, pacientai greičiau sveiksta – užsibūna 8,5 procento trumpiau negu įprastos ligoninės patalpose“, – dėsto E.Savickis.

Jo teigimu, kol kas didžiausią dėmesį į darbuotojų savijautą kreipia užsienio kompanijos. LŽPT vadovas tikisi, kad sužinojusios apie tokių pastatų naudą lietuviško kapitalo kompanijos vis dažniau savo biurams rinksis žaliuosius pastatus, taip skatindamos ir nekilnojamojo turto vystytojus investuoti į tvarią statybą.