Kodėl NT mokestis turėtų būti visuotinis

Ar pirkdamos prekes ir paslaugas valstybės ir savivaldybių įstaigos turi mokėti PVM? Ar ministerijų ir savivaldybių darbuotojai turi mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo atlyginimų? O gal Seimo automobiliai galėtų pirkti kurą be akcizo? Kvaili klausimai, pasakysite. Tikrai, kvaili.

O kaip tada su nekilnojamu turtu? Kodėl nereikia mokėti nekilnojamo turto mokesčio už Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą? Ir už dar 17 kitų kategorijų pastatų? O tarp jų yra labai įdomių. Pavyzdžiui, neapmokestinamas profsąjungų turtas, naudojamas nekomercinei veiklai.

Pasvarstykime, o kodėl apskritai efektyviai veikiančiai ir nario mokesčius taupančiai visuomeninei organizacijai turėti nekilnojamo turto? Juk kur kas efektyviau ir pigiau patalpas nuomotis, tai aišku ir pradedančiajam ekonomikos studentui.

Tą patį galima pasakyti apie juridinių asmenų, veikiančių pagal Asociacijų įstatymą nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas tik nekomercinei veiklai. Nuo mokesčio taip pat atleistas švietimo įstaigų, mokslo ir studijų įstaigų, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, labdaros ir paramos fondų, neįgaliųjų asociacijų turtas. Spėkite iš trijų kartų, kurios iš minėtų kategorijų turtas yra naudojamas efektyviai, ir lygios konkurencijos sąlygomis nebūtų parduotas kam nors kitam, išsinuomojant sau tiek patalpų, kiek objektyviai reikia, ir tokioje miesto vietoje, kiek objektyviai leidžia atitinkamos įstaigos biudžetas? Atsakymas paprastas: nė vienos.

O juk patogu, kai pastatas lyg ir nieko nekainuoja. Ne taip svarbu tuomet, ar patalpos išnaudojamos efektyviai ar ne. Niekam nekyla minties jas privatizuoti. Niekas tiksliai nežino, kokia atitinkamos įstaigos veiklos ar teikiamų paslaugų savikaina. Gal todėl per 25 metus nuo nepriklausomybės, niekas net negali pasakyti, kiek nekilnojamo turto priklauso valstybei ir savivaldybėms.

Yra įstatyme ir kitų neapmokestinamo turto kategorijų. Pavyzdžiui, neapmokestinamas laidojimo paslaugoms naudojamas turtas.Nors įsigilinus matyti, kad ir laidojimo verslas – toks pat verslas, kaip ir kiti. Juk pastatai naudojami paminklams gaminti, vainikams pinti ar gedulingiems pietums pateikti apmokestinami bendra tvarka. O kodėl turėtų būti neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų gaunama iš žemės ūkio veiklos ir kooperatyvų, nekilnojamas turtas? Arba daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas, naudojamas nekomercinei veiklai?

Nekilnojamo turto mokestis normalioje ekonomikoje yra svarbus svertas, atgrasantis subjektus nuo jiems per didelio ar per brangaus turto turėjimo. Štai kad ir nesenai suremontuotas Vidaus reikalų ministerijos pastatas Šventaragio gatvėje. Įdomu, ar kas nors skaičiavo, kas naudingiau: brangiai remontuoti seną pastatą ar jį parduoti ir iškelti ministeriją į geriau privažiuojamą vietą, kur būtų patogesnės parkavimo galimybės, ir patogus susisiekimas su miegamaisiais rajonais, ir efektyviai išplanuotos patalpos? Aišku kad ne. O jeigu už pastatą kasmet reikėtų atseikėti nemažą nekilnojamo turto mokesčio sumą, tokie pamąstymai būtų kur kas natūralesni. Tik panašu, kad sverto reikia.

Pats laikas perrašyti Nekilnojamo turto mokesčio įstatymą iš naujo taip, kaip savo laiku buvo perrašyti Gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir kiti įstatymai, kad nekilnojamo turto mokestis taptų tikrai visuotiniu, ir visi naudotų turto tiek, kiek reikia ir kiek išgali. O savivaldybės surinktų daugiau nekilnojamo turto mokesčio, kas taip pat aktualu.