Kas Kaune trukdo piginti šilumą?

Prireikė susirinkimo

Miesto valdžia rado būdą, kaip atidėti sprendimą dėl Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) ateities. Kauno miesto tarybos valdančiajai koalicijai neužteko įmonės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos, po to ir valdybos sprendimo pradėti derybas su sandorio šalimis. Taip pat nepasikliauta ir mero iniciatyva suburtos darbo grupės rekomendacinėmis išvadomis. Užuot tai darius, nuspręsta šaukti visuotinį „Kauno energijos“ akcininkų susirinkimą. Daugiau kaip 90 proc. „Kauno energijos“ akcijų valdo savivaldybė.

Pagrindinė KTE akcininkė kompanija „Gazprom“ dar prieš kelis mėnesius pareiškė norinti parduoti visas savo akcijas mažesniajai elektrinės akcininkei, Šveicarijoje registruotai įmonei „Clement Power Venture“. Pagal elektrinės privatizavimo metu pasirašytą sutartį su KTE akcininkais akcijų pardavimui turi pritarti „Kauno energija“.

Meras išsisukinėja

Kauno meras Andrius Kupčinskas, paklaustas, ar jis nepasitiki „Kauno energijos“ stebėtojų taryba, valdyba ir darbo grupe, jei dar prireikė šaukti akcininkų susirinkimą, tiesaus atsakymo vengė ir dangstėsi miesto interesais. „Šis klausimas labai opus visam miestui ir visi politikai turi žinoti apie situaciją, jie turi nevengti atsakomybės priimant mažiausiai penkerius metus kauniečių gyvenimą nulemsiantį sprendimą“, – aiškino jis.

A.Kupčinskas tikino nenorįs blokuoti derybų su „Gazprom“. „Kauno energijos“ savininkas yra miesto taryba, kuri taip pat turi suformuluoti savo poziciją. Kuo aukštesniu lygiu tai bus sprendžiama, tuo geriau bus derantis dėl palankių Kaunui sąlygų", – teigė jis.

Realiai akcininkams atstovaus Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Jį į administracijos vadovus yra delegavę konservatoriai. „Jis nepriklauso partijai“, – paklaustas apie konservatorių įtaką sprendimams dėl KTE, teigė meras. D.Ratkelio lojalumas konservatoriams niekam nekelia abejonių.

Interesų ausys

Kol kas labiausiai akivaizdu, kad atsakymas dėl KTE akcijų pardavimo eilinį kartą atidedamas ateičiai. A.Kupčinskas netgi siūlė susirinkimą šaukti rugsėjį. „Tai būtų racionaliausias terminas. Dabar iki rugpjūčio 1 d. spėsime tik paskelbti šaukimą į visuotinį akcininkų susirinkimą, o jį surengsime geriausiu atveju rugpjūčio viduryje“, – sakė meras.

„Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas Rytis Šatkauskas valdančiųjų sprendimą šaukti akcininkų susirinkimą vadina paprasčiausiu vilkinimu, o mero išvedžiojimus – tuščiu politikavimu. „Juk “Kauno energijos„ stebėtojų taryboje yra visų partijų frakcijų nariai, o valdyboje dirba visų valdančiosios koalicijos partijos partnerių atstovai. Buvo sutarta pradėti derybas ir bandyti išsiderėti kuo palankesnes sąlygas miestui. Panašias išvadas padarė ir mero suburta tam klausimui darbo grupė“, – stebėjosi R.Šatkauskas.

Jo teigimu, kad konservatoriai prieštarauja patys sau. „Jie daug šneka apie būtinybę ištrūkti iš priklausomybės nuo “Gazprom„, šilumos kainų mažinimą per konkurenciją, bet kai reikia priimti dėl to konkrečius sprendimus, elgiasi atvirkščiai“, – kalbėjo politikas.

R.Šatkauskas primena, kad Kauno valdžia niekaip nepatvirtina taisyklių, kokiomis sąlygomis iš gamintojų būtų perkama energija. „Čia ir išlenda interesų ausys: niekam nereikia, kad KTE, kuri gamina brangiausią šalyje energiją, kas nors pasikeistų, nes tada ir kitos statomos jėgainės galės nemažinti kainų, investicijos į jas greičiau atsipirks ir bus gaunami dideli viršpelniai“, – mano R.Šatkauskas.

Įtarimų šešėliai

A.Kupčinskas, prieš tapdamas meru, buvo įsidarbinęs pas premjerą Andrių Kubilių patarėju. Visuomeninių patarėjų komandoje kartu darbavosi Alvydas Žabolis, kuris dalyvauja įvairiuose verslo projektuose su Rakauskų šeimos valdoma kompanija „Senukai“. Ši bendrovė pernai buvo pareiškusi norą įsigyti KTE akcijų. A.Kupčinskas tokią iniciatyvą viešai sveikino. Sumanymas žlugo ir Rakauskai investavo į naujos biokuro jėgainės statybą Kaune.

A.Kupčinskas kategoriškai paneigė bet kokias sąsajas su verslininkais ir jų interesais šilumos ūkyje.

Jo partijos kolega Gediminas Žukauskas negalėjo paaiškinti kitiems miesto tarybos nariams, kodėl nenusišalina sprendžiant KTE reikalus, nors jo sūnus dirba energetikos versle ir dėl to gali turėti interesų. „Atsakymo dėl intereso konflikto iš G.Žukausko neišgirdau, todėl man liko įtarimų, kad gali būti specialiai vilkinamos permainos KTE, kurios gali sumažinti kainas ir sukurti tikrą konkurenciją mažesniesiems šilumos gamintojams“, – svarstė Kauno miesto tarybos narys Gintaras Furmanavičius.

„Kauno dienai“ G.Žukauskas bandė aiškintu, kad miesto tarybos narių metamos abejonės esą yra nepgrįstos. „Todėl ir neatsakinėjau į šiuos provokacinius klausimus per tarybos posėdį. Naudojamas senas triukas – apšmeižti žmogų ir priversti jį po to teisintis dėl nieko“, – sakė G.Žukauskas.

Paklaustas, ar jo sūnus dirba biokurą gaminančioje bendrovėje, G.Žukauskas tikino, kad tai esą nesusiję su biokuro projektais. „Jis vadovauja bendrovei “Eko resursai„, kuri eksploatuoja Lapių sąvartyne pastatytą biodujų jėgainę“, – teigė politikas

„Kauno diena“ jau rašė, kad KTE privalo būti rekonstruota iki 2016 m., kai įsigalios daug griežtesni ES taršos mažinimo reikalavimai. Kitu atveju miesto laukia didelės baudos.

Įmonė „Clement Power Venture“ ketina KTE įrengti biokuro jėgainę ir teigia galinti sumažinti parduodamos šilumos kainą 35 proc. Tai kauniečiams per metus leistų sutaupyti daugiau kaip 20 mln. litų.

Komentaras

Rimandas Stonys

„Clement Power Venture“

Kauno meras A. Kupčinskas teigia, kad priimant sprendimą dėl pritarimo parduoti KTE, nereikia skubėti.

Sutinkame, skubėti nereikia. Bet nereikia vilkinti ir išsidirbinėti prisidengiant kilniais tikslais. Toks kilnumas ir Kauną, ir kauniečius 2016 m. gali nuvesti į bankrotą.

Kaip žinia, „Kauno energija“ raštą, kuriuo koncernas „Gazprom“ informavo apie sprendimą parduoti KTE akcijas, gavo balandžio pradžioje.

Jau praėjo keturi mėnesiai. Ir galiu atvirai pasakyti: mes iš mero ir kai kurių jo partijos narių veiksmų supratome viena – jie tik viešai deklaruoja suinteresuotumą atsikratyti „Gazpromu“.

A. Kupčinskas daro viską, kad tik užsitęstų sprendimo dėl pritarimo parduoti KTE, priėmimas. Taigi jis daro viską, kad „Gazprom“ kuo ilgiau liktų Kaune. Jis prigalvojo tokių priežasčių siekiant pritarimo parduodant akcijas, kokių turbūt nebuvo prigalvojęs dar nė vienam investuotojui.

Mes sutikome su principinėmis pozicijomis, kurios iš esmės turėjo labai pagerinti situaciją Kauno šilumos ūkyje.

Pirma, mes sutikome įsipareigoti pereiti prie biokuro, kad nebeliktų dujų, kaip dominuojančio kuro Kauno šilumos gamyboje. Tam „Clement Power Venture“ ir perka KTE, kad ją rekonstruotų ir pritaikytų biokurui. Investicijos sieks iki 300 mln. litų.

Antra, mes sutikome atsisakyti monopolinės padėties – perpirkus KTE, miestas nebeįsipareigotų pirkti konkretų šilumos kiekį. Primenu, kad dabar miestas įsipareigojęs iš KTE pirkti ne mažiau kaip 80 proc. miestui reikalingos šilumos. „Clement Power Venture“ tokių įsipareigojimų nereikia, nes esame įsitikinę, kad mūsų projektas – efektyviausias, o šilumas bus pigiausia.

Trečia, mes sutikome į miesto tinklus investuoti 10 mln. litų.Šios sąlygos tiko AB „Kauno energija“, kuri pagal sutartį su „Gazprom“ ir turi spręsti dėl pardavimo stebėtojų tarybai.

Užuot priėmus ir pritarus šioms sąlygoms, A.Kupčinskas vienu sprendimu viską nubraukė ir grįžo į nulinę padėti. Visus susitarimus A. Kupčinskas anuliavo. Po keturių mėnesių derybų. Ir jis dar viską drįsta vadinti „skubėjimu“?