Kaip pasirinkti tinkamą gyvenamojo būsto administratorių?

Vilniuje pastebima nauja tendencija – į pastatų administravimo rinką skverbiasi neaiškios įmonės: be patirties, su keliais darbuotojais, žemais atlyginimais ir pan. Šiame kontekste kyla klausimas – kas užtikrins, kad pasirinkus neaiškias įmones, nenukentės gyventojų interesai ir jų valdomas turtas? Arba, ko imtis turėtų patys gyventojai?

Nevyriausybinės organizacijos „Būstų rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis teigia, kad situacija rinkoje yra sunkiai suvokiama, nes atrankos procese gali dalyvauti faktiškai bet kas, kas tik įsirašys į administratorių sąrašą. Pavyzdžiui, tai gali būti įmonės be patirties, su 2–3 darbuotojais, mokantys 50–200 Eur atlyginimus ir pan. „Taigi iš esmės niekas nekontroliuoja, kokios įmonės siūlo administruoti namus per šią atranką“, – teigia organizacijos prezidentas, kurios nariais yra daugiabučių namų savininkų bendrijos ir jų asociacijos, daugiabučius namus administruojančios įmonės, vartotojų teises ginančios organizacijos bei kitos organizacijos.

 

Neteikiamos net minimalios kokybės paslaugos

 

„Ar tokios įmonės gali užtikrinti daugiabučio namo ir jame esančių sudėtingų inžinerinių sistemų priežiūrą? Labai abejoju. Šiuo metu yra net tokių įmonių, kurios siūlo administravimo paslaugas teikti už vieną centą už kvadratinį metrą“, – samprotauja J. Antanaitis. Žinoma, nieko apie namo priežiūrą neišmanančiam žmogui tai gali atrodyti labai patraukli kaina, tačiau už ją nerealu teikti net minimalios kokybės paslaugų.

Kokios galimos tokios susidariusios situacijos, kai į rinką plūsteli nekokybiškas būsto administravimo paslaugas teikiančių įmonių, galimi padariniai daugiabučių gyventojams? Pasak J. Antanaičio, pasekmės gali būti labai liūdnos. „Jei gyventojai pasirinks nepatyrusią įmonę, kuri neturi nei pakankamo skaičiaus darbuotojų, nei žinių, labai greitai namas pradės „sirgti” įvairiausiomis ligomis, – apie neprofesionaliai prižiūrimų daugiabučių būklę įspėja J. Antanaitis. – Beje, kas paneigs, kad tokių vienadienių įmonių tikslas – perimti namus, kurie turi sukaupę nemažai kaupiamųjų lėšų. Čia labai geras verslas – gauni namą su pilna sąskaita ir tada jau darai, ką nori. Apyvartinės lėšos veiklai garantuotos.“

 

Sprendžia gyventojai

 

Lietuvos būsto rūmų tikslas – įgyvendinti savanoriškos kontrolės institucijos funkcijas, t. y. siekiama rūpintis už būsto valdymo paslaugas teikiančių asmenų ir jų asociacijų peržiūrą ir elgesio kodekso laikymosi kontrolę. Vis dėlto, kaip pažymi pašnekovas, norint efektyviai spręsti šią situaciją svarbus yra ir pačių gyventojų įsitraukimas. Būtent jie nuspręndžia, ar reikia bendradarbiauti su neaiškiomis įmonėmis ir patikėti joms savo namo priežiūrą. „Savivaldybė nekontroliuoja įmonių patikimumo, tad pasirinkus neaiškų administratorių belieka tikėtis, kad nieko bloga neatsitiks“, – sako J. Antanaitis. Tampa svarbu šviesti vartotojus, skatinti būsto valdytojus savo veiklos prioritetu laikyti būsto savininko–vartotojo ekonominius interesus ir jų gynimą.

 

Gera žinia – išeitis yra

 

Gyventojai turėtų įsigilinti į situaciją ir atsakingai rinktis namą administruojančią įmonę. Pastebima, kad stiprių pastatų administravimo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje tikrai yra. Pavyzdžiui, „Mano būstas“, kuri viena aptarnauja net 10 mln. m2 daugiabučių pastatų ploto, teikia visas paslaugas – nuo inžinerinės įrangos priežiūros, avarinės tarnybos, pastatų renovacijos, patalpų ir aplinkos valymo bei apsaugos. Patyrusios įmonės, kurios teikia kokybiškas paslaugas, dėl neaiškių įmonių atėjimo taip pat kenčia morališkai. Kitaip sakant, kelios įmonės, kurios neišmano administravimo paslaugų specifikos, gali sumenkinti visų rinkos žaidėjų autoritetą. „Tai nėra gerai, nes šiuo metu Vilniuje yra pakankamai nemažai administratorių, kurių veiklos patikimumas man nekelia jokių abejonių. Tai yra rinkos profesionalai, tačiau jų reputacija irgi kenčia, jei rinkoje pradeda darbuotis šarlatanai“, – sako J. Antanaitis.