Kaip atsijungti nuo šildymo sistemos?
Neteisėtai atsijungę, kiek galima greičiau išmokite laiptinėje sutikę kaimyną nustatyti „kiaulės akis“, jei jie papriekaištautų dėl išderintos namo šildymo sistemos ir išreikštų nepasitenkinimą dėl visai nekaimyniškų savavališkų veiksmų.
Chuliganiškas planas
Naršant interneto tyruose, galima rasti įvairių patarimų, kaip atsijungti nuo šildymo sistemos. Patariama apsišarvuoti kantrybe, nes ši procedūra gali užtrukti kelerius metus, arba siūloma tai padaryti paprasčiausiai gudraujant ir pažeidžiant įstatymus. Kaip?
Pasirodo, atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galima labai paprastai. Tereikia „pagooglinti“… O ten – patarimų begalė. Pavyzdžiui, siūlomas toks veiksmų planas: pirmiausia reikia pranešti namo administratoriui, kad bute bus keičiami radiatoriai arba tiesiog kad vienas iš jų prakiuro, todėl norint jį suremontuoti reikia iš radiatorių sistemos išleisti skystį. Tada nieko nelaukiant reikia juos visus nupjauti. Jei esate tvirtai nusprendę imtis tokio chuliganiško plano, kad vėliau nupjovę radiatorius negaištumėte laiko, prieš tai pasiruoškite medžiagas stovams apšiltinti ir tvarkingai paslėpti po gipso kartonu. Jei reikia, elektros galingumą bute padidinkite iki 7 kW, įsirenkite elektrinį šildymą ir kaitintuvą karštam vandeniui paruošti. Tada registruotu laišku praneškite centralizuoto šildymo paslaugą teikiančiai bendrovei ir namo administratoriui (jei įsteigta bendrija – pirmininkui), kad vamzdžiai yra nupjauti ir bute nėra radiatorių, ir pareikalaukite, kad namo administratorius ar pirmininkas atvykęs surašytų aktą. Kartu atvyks ir paslaugą teikiančios bendrovės atstovas. Nuo akto surašymo momento butas yra oficialiai atjungtas nuo šildymo!
Aišku, tuoj pat gausite iš centralizuoto šildymo paslaugą teikiančios bendrovės grasinantį laišką, kad esate atsakingas už visas pasekmes ir t. t. Laiško pabaigoje bus parašyta, kad nuo akto surašymo momento butui nebus skaičiuojamas mokestis už šildymą. Gali likti simbolinis mokestis už bendro naudojimo patalpų, pavyzdžiui, laiptinės, šildymą.
Be to, galite sulaukti skambučio iš Energetikos inspekcijos ir gauti baudą už šilumos vartojimo taisyklių pažeidimą. Belieka tikėtis, kad inspekcija protokolo nesurašys per šešis mėnesius ir sueis senaties terminas.
Manote, kad šilumą tiekianti bendrovė ir toliau pateiks sąskaitas už šildymą? Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai tokios bendrovės nelaimėjo bylų, bandydamos skaičiuoti mokestį už šilumą atsijungusiems butams, tačiau teismas nusprendė, kad negalima reikalauti mokėti už nepatiektą energiją, o patiekti neįmanoma, nes nėra radiatorių. Juk niekas negali priversti vartotojų vartoti jiems nereikalingų prekių ar paslaugų.
Štai taip patariama interneto svetainėse. Aišku, reikėtų kiek galima greičiau išmokti laiptinėje sutikus kaimynus įjungti „kiaulės akis“, jei jie papriekaištaus dėl išderintos namo šildymo sistemos ir išreikš nepasitenkinimą dėl visai nekaimyniškų savavališkų veiksmų.
Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai, ir pagal teisinį reglamentavimą (LR Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Statybos įstatymas ir kt.), ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose (pvz., 2007-10-24 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007) butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos. „LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims“, – sakė ji.
Minėtuose teisės aktuose įtvirtinta ir nuostata, kad pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti tik nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.
Šiauliečiai taip pat nekvaili
Gudragalvių, pasinaudojusių tokiu pat ar panašiu planu, yra ir mūsų mieste. Savaitraščio „Šiauliai plius“ redakcijai paskambinusi šiaulietė stebėjosi namų šildymo ypatumais. Anot jos, Tilžės gatvėje centre esančio namo pirmas aukštas nešildomas, antras šildomas, trečias nešildomas, ketvirtas vėl šildomas, o penktas – palėpė – vėl nešildomas. „Mūsų namas – kaip sluoksniuotas pyragas, tik tie sluoksniai greitai pelėsiu pasidengs“, – pasakojo moteris.
Kaip gi nutiko, kad name šildomas kas antras aukštas? Pasirodo, pirmame aukšte esančios patalpos nešildomos, nes nevyksta jokia komercinė veikla, o trečio aukšto buto savininkai, anot paskambinusios moters, matyt, paskaičiavę, kad gyventi nuosavame name vaizdingoje vietoje užmiestyje ir dar išlaikyti tuščią butą miesto centre yra per brangu, taip pat griebėsi „plano chuligano“. Jie pranešė centralizuotą šildymą mieste tiekiančiai bendrovei „Šiaulių energija“, kad nori pasikeisti radiatorius. Davusiems leidimą ir vėliau atvykusiems priimti atliktų darbų bendrovės specialistams teko konstatuoti – surašyti aktą, kad seni radiatoriai nuimti, o nauji… neuždėti. „Šiaulių energija“, savaime suprantama, ir toliau siuntė sąskaitas už šildymą buto savininkams, kurie jas tiesiog ignoravo. Susidarius nemenkai „skolai“, savininkai atsidūrė teisme. Ir pateikė dokumentą – „Šiaulių energijos“ surašytą aktą, kad radiatorių jų bute nėra, vadinasi, paslauga neteikiama, taigi ir mokesčio už šildymą mokėti nereikėtų…
Bet kuris logiškai mąstantis šiaulietis supras, kad bendrovė šiuo atveju tikrai nuostolių nepatirs – išdalys juos ant kitų mokesčių mokėtojų pečių. Kas buvo nubaustas? Anot namo gyventojos – „kraštinis“ – namą administruojanti UAB „Mūsų butas“.
Kryžiaus keliai
Gyventojams ar jų bendrijoms, norinčioms atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, kartais tenka nueiti kryžiaus kelius, kad pasiektų savo tikslą. Varpo g. 17 namo gyventojai net trejus metus mynė įvairių valdininkų slenksčius, kad namui būtų leista šildytis autonomiškai. Atrodo, nieko sudėtingo neturėjo būti – 1957 m. statytame name seniau netgi buvo kūrenta malkomis, yra kaminai, vamzdžiai – taip pat tinkamo diametro, todėl atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos neturėjo būti sudėtinga. „Sudėtinga“ pasirodė valdininkams, galbūt paprasčiausiai nenorintiems to namo atjungti. Kodėl? Galbūt vadovaujamasi posakiu, kad „blogas“ pavyzdys yra užkrečiamas ir gyventojai, pajutę autonominio šildymo naudą, puls masiškai atsijungti nuo sistemos, centralizuoto šildymo paslaugą mieste teikianti bendrovė patirs nuostolių ir t. t.
„Monopolis yra monopolis. Valdininkų argumentas buvo tas, kad teršime orą miesto centre. Bet juk mes ir taip dujomis kasdien vandenį šildome – kiekviename bute yra po dujinį vandens šildytuvą. Nereikėjo nei didesnio diametro vamzdžių, į senus kaminus buvo įdėti nauji įdėklai. Atrodo, jokių kliūčių neturėjo būti, bet procedūra užtruko kelerius metus“, – pasakojo namo gyventoja.
Varpo g. 17 namo gyventojai tuoj švęs pergalę – po trejų metų bandymo pereiti prie autonominio šildymo beliko pasirašyti įrenginių priėmimo aktą, kiti darbai jau atlikti.
Tačiau ne visiems gyventojams tenka taip ilgai kovoti už savo teisę į pigesnį šildymą. Gumbinės g. 75 daugiabučio namo savininkų bendrija savo tikslą jau pasiekė. Kokia tokios greitos sėkmės formulė? Namas tiesiog yra paskutinis šildymo trasoje, turbūt todėl „Šiaulių energijai“ nebuvo jokio skirtumo, kur užsukti „kraniuką“ – prieš namą ar už jo.
„Planuojame sutaupyti apie 30 proc. Aišku, labai daug investavome, – teigė namo bendrijos pirmininkė. – Sąskaitas už šildymą ir „gyvatuko“ mokestį dabar paskaičiuojame patys.“
Komercinių patalpų nešildo?
Daug komercinių patalpų miesto centre naudojasi autonominiu šildymu. Esant sunkmečiui, kai kurios iš jų tiesiog stovi tuščios nešildomos. Virš jų esančių butų gyventojams tenka šalti. Išsigandę, kad taip nenutiktų ir jiems, kad nebūtų išbalansuota namo šildymo sistema ir kad nepadidėtų mokestis už šildymą, Vilniaus g. 158 namo gyventojai puolė priešintis patalpų, esančių pirmame aukšte, savininkų užmačioms šildytis elektra. Atrodo, kad pirmo aukšto patalpų savininkas Šiaulių miesto tarybos narys socialdemokratas Arvydas Mockus viską darė teisėtai, tačiau Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau – VEI) nustatė pažeidimų.
VEI buvo gavusi prašymus, kuriuose informuojama apie daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 158 pirmame aukšte esančių negyvenamųjų patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos aplinkybes, prašoma patikrinti atjungimo teisėtumą ir paaiškinti galimas atjungimo pasekmes bei įtaką name likusiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. Ką gi VEI nustatė? Pasirodo, kai kurie atsijungimo iniciatorių veiksmai visiškai neatitiko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų. Namo bendrojo naudojimo objektus administruojanti UAB „Mūsų butas“ įstatymų nustatyta tvarka neorganizavo namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, kurio metu jie turėjo priimti sprendimą ir leisti pakeisti patalpų šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Savivaldybei nebuvo pateiktas privalomas prašymas išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui ir privalomais dokumentais ir atitinkamai taisyklių nustatyta tvarka nebuvo gautas Savivaldybės rašytinis pritarimas projektui.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes VEI konstatavo, kad patalpos nuo centralizuoto šildymo atjungtos nesilaikant taisyklių nustatytos tvarkos. Akcentuojama, kad atjungimo iniciatoriai, teikdami prašymą Savivaldybei, privalo pridėti namą administruojančios bendrovės pažymą, pagrįstą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.
Karas?
Kodėl Vilniaus g. 158 namo gyventojai taip pasipriešino pirmo aukšto patalpų savininkų užmačioms atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos? Ogi dėl skaudžios patirties. Pasirodo, vienas namo butų jau yra nuo sistemos atsijungęs. „Atsijungė tuomet Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininku buvęs Jonas Tručinskas. Išgriovė lubas į palėpę, laiptus įrengė. Šildė, kol gyveno.
Dabar bute gyvenanti moteris nešildo. Buvau nuėjusi, tai elektrinį šildytuvą įsijungusi, dviem chalatais apsirengusi. Kartais židinį užsikuria. Ir A. Mockus pirmo aukšto naktimis tikrai nešildys, – teigė namo gyventoja. – Neturėtume po vieną atsijungti. Taip tik išbalansuosime šildymo sistemą. Kitąmet planavome atsijungti, būtų visi skaitiklius susidėję. Mes ne prieš namo restauravimą, tvarkymą, tik reikia atsižvelgti į kitus.“
Anot politiko A. Mockaus, nesutikti jam leisti šildytis elektra yra gyventojų principo reikalas. „Man sako – kam kariauji? Aš nekariauju, aš esu okupuotas. Nupirkau įrangą, kuri kainavo apie 13 tūkstančių. Tą įrangą dar reikia pakabinti, tai dar kainuos tris tūkstančius. Neturiu leidimo, – pasakoja Savivaldybės tarybos narys. – Jei gyventojams rūpėtų šildymas, jie vienaip ar kitaip eitų į kontaktą. Juk už papildomas šildomas patalpas sutikau mokėti pagal patį didžiausią koeficientą.“
Anot A. Mockaus, susitarti galima susirinkime, kitu atveju jis mato tik galimybę kreiptis į teismą. „Gyventojų aš atsiprašiau, nors nemanau, kad tai mano kaltė, tiesiog – pamoka, kad reikia patikrinti, ar viskas padaryta. Kita vertus, jei būčiau tikrinęs, būtų sakę, kad kišuosi kaip Tarybos narys. Viską buvau palikęs savo eigai. Maniau, kad žmonės žino, juk tokia grandinė negali suklysti“, – teigė jis.
Anot Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriaus vicepirmininkės Eglės Šimkevičienės, 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės buvo pakeistos vartotojo naudai – leidžia pakeisti šildymo būdą pasitelkiant ekologiškas sistemas, tačiau šildymo būdą norintis pakeisti asmuo turi laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų. „Kita vertus, gyventojai neturi teisės neleisti atsijungti, tačiau jie turi nuspręsti, kokiomis sąlygomis bus atsijungta, – sako ji. – Galima daryti išvadą, kad šiuo atveju ne visi dokumentai buvo pateikti – nebuvo laikytasi imperatyvių teisės normų, aprašytų taisyklėse. Savivaldybė galėjo prašymą atmesti. Tada atjungimo iniciatorius galėjo kreiptis dar kartą, įvykdęs visus reikalavimus.“
Trečiadienio vakarą Vilniaus g. 158 namo laiptinėje įvyko susirinkimas, kuris pagal taisykles turėjo būti organizuotas gerokai anksčiau. Namo gyventojų teigimu, jis buvo labiau panašus į bendrovės „Nordlita“ produkcijos pristatymą. Tos pačios, kuri projektavo A. Mockui priklausančių pirmo aukšto patalpų šildymo sistemą.
Pagrasinus vieni kitiems teismais, buvo prieita bendra nuomonė, kad neįvykdyti visi inspekcijos reikalavimai, todėl balsavimas dėl pirmo aukšto atjungimo nuo šildymo buvo atidėtas.
AB „Šiaulių energija“ nerenka detalios informacijos, kiek gyventojų atsijungia nuo centralizuoto šildymo.
Kokioje zonoje gyvenate?
Anot AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai Tomos Grikštienės, miestas yra padalytas į tam tikras zonas, kuriose numatytas tik tam tikro pobūdžio šildymas. Vienose zonose galimas tik centralizuotas šildymas, kitose – pasirinktinai. „Žaliuoju būdu, pavyzdžiui, elektra, norintys šildytis žmonės turi daugiau galimybių atsijungti nuo centralizuotos sistemos. Dujos nėra ekologiškiausias būdas šildytis, nes teršiama aplinka“, – sakė ji.
Paklausta, kiek namų ar gyventojų pastaruoju metu atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, bendrovės atstovė spaudai teigė, kad tokia informacija įmonės nėra renkama. Ji patarė kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, deja, jo specialistas taip pat negalėjo suteikti tokios informacijos. O gal ji nepatogi šildymo paslaugą teikiančiai bendrovei ir valdininkams?
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Juozas Varapnickas apie atsijungusiųjų statistiką negalėjo pasakyti nieko, nes „niekas neskaičiuoja tokių dalykų“. Kad vis daugiau gyventojų pageidauja atsijungti nuo centralizuoto šildymo, specialistas taip pat negalėjo patvirtinti, nes nėra statistikos. „Per ketverius metus, kiek dirbu Savivaldybėje, pastebėjau, kad prašymų leisti atsijungti pagausėja pasibaigus šildymo sezonui, tačiau kad tai didėjanti tendencija – negalėčiau pasakyti. Tokiam žingsniui gali ryžtis tik labai daug kantrybės turintys žmonės, kadangi procedūra yra ilga ir dažniausiai varginanti. Tiesa, vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad teisės aktų, reglamentuojančių atsijungimo procesą, nuostatos sudaro gerokai paprastesnes ir lengvesnes sąlygas atsijungti, naudojant žaliąją energiją“, – teigė jis.
Pabaigoje norėtųsi užtarti visus tuos, kurie sukąstais dantimis apmoka sąskaitas už šildymą. Kita vertus, norėtųsi užtarti ir centralizuotą šildymą. Nuosavų gyvenamųjų namų gyventojai tikrai nepaneigs, kad įsivyravus šaltiems drėgniems orams jų gyvenamuosiuose rajonuose tvyro smogas, tad galima teigti, kad centralizuotas šildymas yra gana ekologiškas. Ir kaip centralizuotai teikiama paslauga turėtų būti gana pigi, nors pažvelgus į sąskaitas tokia neatrodo.