Įkliuvusiems į renovacijos spąstus valstybė atgręžė nugarą?

Kretingos gatvės 11-o ir 15-o daugiabučių gyventojai atsidūrė nežinioje. Jų namų, taip pat ir keleto kitų, renovaciją vykdžiusi įmonė bankrutuoja, tad žmonės nebežino, kiek laiko reikės gyventi tarp pastolių, be langų, radiatorių ir balkonų. Už atnaujinimą atsakingos institucijos, atrodo, nebuvo pasirengusios tokiam scenarijui, nors būtent jos pirmiausia turėtų pasirūpinti saugikliais, kurie užtikrintų, kad, bankrutavus rangovui, gyventojai nebūtų palikti likimo valiai.

Darbininkai išgaravo

Kretingos gatvės 11-o daugiabučio namo renovacija prasidėjo vasarį – tada prie pastato iškilo pastoliai. Pasak gyventojų, iš pradžių darbai vyko sklandžiai ir visu pajėgumu, bet vėliau sulėtėjo.

Klaipėdiečiai pasakojo, kad pradėjo dirbti tik vienas kitas darbininkas, kol galiausiai – birželio viduryje – nebeliko ir tų. Gyventojams buvo aiškinama, kad problemų kyla dėl darbų finansavimo. Žadėta, kad situacija keisis po liepos 15 d.

Tačiau galiausiai gyventojus pasiekė žinia, kad darbus įpusėjusi įmonė "Šilo statyba" rugpjūčio 11-ąją kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo.

"Gyvename tarp dulkių, plytų, be balkonų, kurie išmontuoti kovą. Tikra karo padėtis. Pradėjo darbus ir nebaigė", – apmaudavo Kretingos gatvės 11-o namo gyventoja.

Į tokią pat situaciją pateko ir tos pačios gatvės 15-as namas. Čia darbus atliko ta pati įmonė.

Praėjusią savaitę prie minėtų pastatų rinkosi juos administruojančios įmonės "Paslaugos būstui", Būsto energijos taupymo agentūros ir miesto valdžios atstovai. Svarstyta, kaip spręsti problemą.

Išsilupo sumontuotus langus

Pasak įmonės "Paslaugos būstui" direktorės Reginos Uznienės, praėjusios savaitės pabaigoje su Būsto energijos taupymo agentūros darbuotojais pavyko susidėlioti, ką daryti ir kaip elgtis toliau, nors tiek pastaroji, tiek Aplinkos ministerija apie situaciją buvo informuota anksčiau.

"Nusprendėme nutraukti rangos darbų sutartį su bankrutuojančiu rangovu. Tačiau tam turime gauti Būsto energijos taupymo agentūros leidimą. Tikimės, kad šią savaitę jo sulauksime. Priešingu atveju vėl teks rašyti raštus tiek agentūrai, tiek ministerijai", – paaiškino vadovė.

R.Uznienė pasakojo, kad, nutraukus sutartį su bankrutuojančiu rangovu, bus skelbiamas konkursas naujam išrinkti. Tartasi ir su subrangovais, kad šie galėtų tęsti darbus.

R.Uznienė atkreipė dėmesį, kad rangovui pinigai buvo mokami už atliktus darbus. Patys gyventojai nuostolių neturėtų patirti. Vadovė žadėjo siekti, kad kol paaiškės situacija, pastariesiems nebūtų skaičiuojamos palūkanos už kreditą.

"Juk viskas įstrigo ne dėl gyventojų kaltės. O kreditas paimtas. Manau, kad darbus greitai galėtume užbaigti, bet svarbiausia nutraukti sutartį su dabartiniu rangovu", – teigė vadovė.

R.Uznienės nuomone, numatyti, kuris rangovas bankrutuos, neįmanoma. Tačiau tvirtino, kad dabar akyliau pradės stebėti darbus, kur jie vyks lėčiau.

Kretingos 11-ame ir 15-ame daugiabučiuose namuose darbus vykdžiusios įmonės "Šilo statyba" vadovas Darius Gabriūnas atsisakė komentuoti situaciją: "Jokio interviu neduosiu. Nieko nekomentuosiu".

Leidimą tvirtino išsiuntę

Kai kurie specialistai įsitikinę, kad situaciją, kai renovaciją įpusėjęs rangovas bankrutuoja, turėtų padėti spręsti renovacijos programą koordinuojanti Būsto energijos taupymo agentūra.

Pasak šios direktoriaus Valiaus Serbentos, praėjusią savaitę agentūros darbuotojai buvo nuvažiavę į Klaipėdą aiškintis situacijos.

"Buvo susitikę su projekto administratoriumi ir aptarė, ką daryti", – komentavo direktorius.

V.Serbenta teigė, kad specialistai projekto administratoriui patarė nutraukti sutartį su rangovu, kurie dėl bankroto iškėlimo kreipėsi į teismą.

Pasak vadovo, tą administratorius gali padaryti pasinaudojęs sutarties punktu, kuriame numatoma, kad galima vienašališkai nutraukti sutartį, jei rangovas nepajėgus toliau tęsti sutarties įgyvendinimo.

"Kadangi darbus vykdžiusi įmonė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, administratorius turi nedelsdamas imtis veiksmų, kad sutartis būtų nutraukta. Tada bus galima organizuoti naują rangos konkursą", – komentavo vadovas.

Pasak V.Serbentos, kad būtų nutraukta rangos sutartis ir organizuojamas naujas konkursas, reikia gauti Būsto energijos taupymo agentūros sutikimą. Vadovas pabrėžė, kad šis, įvertinus aplinkybes, suteikiamas "momentiškai", tačiau įmonės "Paslaugos būstui" dar nėra pasiekęs.

"Tokie prašymai patenkinami ne visada. Pastarieji gali būti ir nepagrįsti. Įvertiname aplinkybes prieš suteikdami leidimą. Šiuo atveju pritarimas suteiktas ir išsiųstas administratoriui, atrodo, penktadienį", – tvirtino vadovas.

Tikisi abipusio geranoriškumo

V.Serbentos teigimu, nutraukus sutartį, reikės organizuoti naują konkursą. Pasiūlymą galima gauti per septynias darbo dienas, sutartį pasirašyti su nauju rangovu per pusantros ir toliau tęsti darbus.

"Kiek galėsime, tiek padėsime administratoriui, tačiau reikia pripažinti, kad šis turės pats visą misiją įvykdyti: nutraukti sutartį, išspręsti nesutarimus su rangovu, reaguoti į pretenzijas, jei šių būtų, organizuoti naują konkursą", – dėstė direktorius.

Pasak V.Serbentos, viskas turėtų būti išspręsta greitai – netrukti nė mėnesio. Užteks kelių savaičių. Tačiau pripažino, kad toks variantas galimas, jei abi pusės geranoriškos – sutars dėl sutarties nutraukimo. Taip pat procesą pagreitina parengtas name atliktų darbų aprašas.

"Reikia viską susidėlioti, kiek jau pinigų sumokėta, kiek dar liko. Jei kils ginčų, viskas gali ir užtrukti. O nenutraukus sutarties, negalima pradėti naujo pirkimo. Viename objekte negali būti dviejų rangovų. Tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai. Kaip pasakojo darbuotojas, kuris bendravo su abiem pusėmis, viskas turėtų spręstis pozityviai, tačiau ir tam reikia laiko. Svarbiausia, kad sutarties nutraukimo procedūra vyktų sklandžiai", – teigė vadovas.

Ministro įsakymas nepadės?

V.Serbenta pabrėžė, kad Kretingos gatvės 11-o ir 15-o namų atvejis – sudėtingas ir komplikuotas, tačiau išvengti to neva neįmanoma.

"Kai kurios įmonės gal prisiima per daug įsipareigojimų, gal išleidžia daugiau, nei gauna pajamų, ir susidaro tokios situacijos. Juk niekas bankroto priežasčių neatskleidžia. Ministro įsakymu ar Vyriausybės nutarimu negali tokių dalykų išspręsti, reguliuoti. Jei jau taip atsitiko, reikia ieškoti, kaip greičiau ir mažiausiai skausmingomis priemonėmis spręsti problemą", – tvirtino direktorius.

V.Serbenta teigė, jog atskiros tvarkos, kuri palengvintų procedūras tokiais atvejais, nesugalvosi. Pasak vadovo, tai standartinė procedūra.

Direktorius taip pat pabrėžė, kad darbus vykdžiusiai įmonei dar nėra iškelta bankroto byla. Teismas taip pat gali priimti sprendimą, kad tam padaryti neužtenka duomenų.

Pasak V.Serbentos, norint išvengti tokių atvejų, reikia didinti kvalifikacinius reikalavimus rangos konkursų dalyviams, kad šie būtų tikrai pajėgūs atlikti darbus. Taip pat tie, kurie centralizuotai organizuoja konkursus, periodiškai turėtų tikrinti rangovų organizacijas.

"Tai centralizuotos sistemos klausimas. Būtų galima sudaryti ir juodąjį rangovų sąrašą. Į jį galėtų patekti įmonės, kurios laiku neatliko darbų ar juos padarė nekokybiškai. Tokie rangovai kurį laiką galėtų būti nekviečiami modernizuoti namų, atlikti valstybės užsakymų. Tai drausmintų ir pačias įmones", – akcentavo vadovas.

V.Serbenta atkreipė dėmesį, kad dabar Lietuvoje vyksta 1,3 tūkst. daugiabučių namų atnaujinimas, dirba 258 įmonės ir tik viena kreipėsi dėl bankroto.

Paklaustas, ar tokie atvejai neatgrasys žmonių nuo renovacijos, direktorius atsakė: "Pagrindinis gyventojų tikslas – gyventi šiltame name. Norint išvengti tokių atvejų, reikia atidžiau rinktis rangovą. Apsaugos sistemos, kad pastarasis gali bankrutuoti, nėra. Rangovas administratoriui pateikia ne mažesnę nei 10 proc. projekto vertės dydžio sutarties įvykdymo garantija. Ištikus nesėkmei ši suma lieka administratoriui. Šiuos pinigus administratorius gali skirti nepatogumams, su kuriais susiduria gyventojai, padengti".

Pinigų vis dėlto atsirado?

V.Serbenta teigė, esą renovacijos projektų finansavimo problemos išspręstos. Anot jo, vėluota, nes keitėsi ES struktūrinės paramos periodai – baigėsi 2007–2013 metų, o dabar pereinama prie 2014–2020 metų. Dėl to turėjo būti įgyvendintos tam tikros procedūros.

"Finansavimo reikalai išspręsti. Yra pasirašomos kreditavimo sutartys su administratoriais, su kuriais tai nebuvo padaryta", – tvirtino vadovas.

Pasak V.Serbentos, vienas bankas jau pasirašo sutartis, kitas pradės tai daryti nuo šiandien. Vėliau prie jų prisijungs ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra. Direktorius aiškino, kad finansavimas pirmiausia bus suteiktas namams, kurie yra jau pasirašę rangos sutartis. Tokių Lietuvoje yra 1,6 tūkst.

"Visi namai, kurie yra sudarę rangos sutartis, gaus finansavimą tomis sąlygomis, kokiomis pradėjo projektą. Jie pretenduoja į 40 proc. dydžio valstybės paramą, jei pasieks nustatytus energinio efektyvumo rodiklius. Tačiau šie projektai turi būti baigti ne vėliau, kaip iki kitų metų liepos 1-osios. Pavėlavusiesiems pagal dabartinį Vyriausybės nutarimą valstybės parama mažės 5 proc. ir sieks iki 35 proc.", – komentavo vadovas.

V.Serbenta atkreipė dėmesį, kad įgyvendinamų projektų skaičius yra didelis ir esą kreditavimo įstaigos dar nespėjo pakviesti visų administratorių pasirašyti sutarčių.

"Pirmiausia kreditavimo įstaigos žada kviesti namų, kuriuose yra atlikta rangos darbų, o pinigų nebuvo gauta, administratorius", – tvirtino direktorius.

Iš viso Lietuvoje yra parengta 3,7 tūkst. daugiabučių renovacijos projektų. Nepasirašiusiesiems rangos sutarties renovacijos finansavimo reikės palaukti.

"Pagrindinė problema ta, kad trūksta rangovinių organizacijų. Atrodo, jų yra, bet darbininkų trūksta. Ypač rajonuose. Įmonės darbuotojų ieško darbo biržoje arba vilioja iš konkurentų. Kadangi trūksta darbuotojų, kyla darbų kaina. Tad Vyriausybė priėmė sprendimą, kad reikia palaukti, kol bus užbaigta renovuoti tam tikrą namų skaičių ir atsilaisvins rangovai. Tuomet būtų kviečiami kiti būstų savininkai imtis renovacijos", – aiškino direktorius.