Gruodžio sąskaitos už šilumą panašios kaip pernai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2016-ųjų gruodį. 2017-ųjų gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje siekė apie +0,5 laipsnio C šilumos, 2016-ųjų gruodį buvo apie -0,6 laipsnio C šilumos.

Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymas 2017-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 62,7 euro. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m) šilumos.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui 2017-ųjų gruodį vidutiniškai suvartota apie 420 kWh (7 kWh/1 kv. m). Čia mokėjimai už šilumą buvo mažiausi ir sudarė apie 23 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 1620 kWh šilumos (27 kWh/1 kv. m). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 89 eurus, o kai kuriuose šalies daugiabučiuose – net 140 ir daugiau eurų.

Šilumos suvartojimas kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.

LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais šilumos kainų mažėjimą šalyje lėmė šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius, platesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. butų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.