Ekobūstas – realybė ar utopija?

Saulės energetika aktyviau pradėjo domėtis ne tik energetikai, bet ir architektai, konstruktoriai, statybų projektų plėtotojai, nes nuo 2020 metų pastatai be saulės energijos gavybos priemonių neįsivaizduojami. Naujoji Europos Sąjungos pastatų energetinio naudingumo direktyva nustatė, kad reikalavimas statyti beveik nulinės energijos namus, kai visa arba didžioji energijos dalis pagaminama pastate, nuo 2018 metų bus taikomas statant viešuosius pastatus, o nuo 2020-ųjų – ir gyvenamuosius bei komercinės paskirties pastatus. Atsinaujinančios energijos konsultacinio centro direktorė Edita Milutienė sako, kad žmonija neturi antros Žemės, o esami ištekliai beveik išnaudoti, todėl reikia statyti ekologiškiau.
„Tai būtų statybos iš vietinių ir atsinaujinančių medžiagų technologijos, o statant būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai. Taip sulėtėtų klimato kaita. Kokie namai būtų ekologiški? Saulės architektūros, kai moliu dezinfekuotos pjuvenos naudojamos kaip šiluminė izoliacija, o padidinus langus ir juos įrengus pietinėje pusėje saulės spinduliai prišildo patalpas. Statydami tokį namą šiaurinėje pusėje įrengėme nedaug langų, o pietinėje ir pietvakarinėje pusėje – daug ir didelių, tad be jokios papildomos įrangos gauname daug saulės. Mūsų namas neteršia aplinkos. Tačiau jei dabar reikėtų statyti iš naujo, rinkčiausi šiaudinį namą“, – tikina E. Milutienė. Pasak jos, šiaudinis namas iš šiaudų ryšulių puikiai derėtų su saulės architektūra, nes molio tinkas, kuris būtinas šiaudiniame name, be kitų naudingų savybių gerai sugeria šilumą.
Deja, pabrėžia ekologiškų namų propaguotoja, nors Lietuvos spaudoje yra daug straipsnių apie ekologiškus namus, tačiau tokių projektų įgyvendinimas stringa. Esą konstruktoriams ir statytojams ne tik trūksta ekologinių žinių, bet ir toks būstas dar per brangus vidutines pajamas gaunančiam lietuviui.
Užtat visai kitokia padėtis užsienyje. Vokietijoje saulės energijos vidutiniškai šalies mastu yra mažiau nei Lietuvoje, tačiau pasiekimai saulės energetikos srityje milžiniški. Pavyzdžiui, bendra instaliuota saulės fotoelementų galia siekia 25 GW, kai Ignalinos atominėje elektrinėje vieno bloko galia tebuvo 1 GW.
JAV tyrėjų duomenimis, nuo 2010 metų nuolat pinganti saulės fotoelektros kaina susilygino su naujai statomos atominės jėgainės energijos kaina, kuri ateityje dar brangs. Skaičiuojama, kad bendras šilumai gaminti naudojamų saulės kolektorių plotas ES šalyse užima 32,6 mln. kvadratinių metrų. Šioje srityje pirmaujančioje Vokietijoje vienam tūkstančiui gyventojų tenka beveik 874 kvadratiniai metrai saulės kolektorių ploto.
Lietuvoje jau statomos fotoelementų gamyklos, vienoje jų planuojama gaminti saulės elementus ir modulius, kurių bendra galia kasmet sieks iki 100 MW. Šios gamyklos produkcija skirta eksportui, tačiau jei saulės energetikos rinka Lietuvoje stiprėtų taip, kaip turėtų būti apie klimato kaitą ir pasaulinį atšilimą galvojančioje šalyje, būtų galima sekti Vokietijos pavyzdžiu ir vartojimo srityje.
Saulės energetikos nauda visuomenei akivaizdi, nes ji sprendžia tokias globalias problemas kaip klimato kaita, mažina poveikį aplinkai, nekenkia žmonių sveikatai, teikia naudą šalies ekonomikai. Jau akivaizdu, kad jei Lietuva pati nesiims skatinti atsinaujinančios energetikos, tai darytis privers ES direktyvos.