Dzūkijoje – pirmasis pasyvus namas

Lietuvoje iškilo pirmas pasyvusis namas, sertifikuotas vienos kompetentingiausių institucijų, nustatančių tokių namų standartus pasaulyje – Vokietijos „Passivhaus Institut”. Tad šį pastatą galima laikyti taupiausiu Lietuvoje. Ir jį pasistatė ne žaliosiomis idėjomis užsikrėtęs verslininkas, o Varėnos rajone, Panaroje, įsikūrusi Pilnų namų bendruomenė.

Beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto namas iš pirmo žvilgsnio neatrodo nei modernus, nei kuo nors ypatingas. Jis yra tipiškos lietuviškos trobos architektūros, vieno aukšto su mansarda – apdailintas medinėmis lentomis, trūksta tik kamino. Bet užtat ant stogo žvilga saulės kolektoriai.

Namas suprojektuotas atsižvelgiant į Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimus.

Dešimt kartų taupesnis

Šio namo šildymas – kiekvieno lietuvio svajonė. Per metus vienam kvadratiniam metrui ploto šildyti bus sunaudojama vos 14 kWh energijos. Pagal lietuviškus standartus šio namo energijos klasė yra A+. Lietuvoje daugiau nėra namų, turinčių bent A klasę, o dauguma statytojų didžiuojasi pasiekę B energijos klasę.

Galima palyginti: apie 1990 metus pastatytam namui šildyti reikia apie 200 kWh vienam kvadratiniam metrui, o šiandien statomiems individualiems namams – maždaug 120 kWh kvadratiniam metrui per metus – beveik 10 kartų daugiau nei pasyviajam pastatui.

„Jau projektuojant pastatą buvo aišku, kad būsimasis statinys sulaužys pasyviųjų namų architektūros stereotipą. Architektūros sprendiniai sukurti atsižvelgiant į Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimus”, – sakė Pilnų namų bendruomenės vadovas brolis Laimonas Mituzas.

Pilnų namų bendruomenė gali didžiuotis dar vienu ypatingu statiniu. 2010 metais čia iškilo moderni Dievo Gailestingumo koplyčia. Iš išorės įprastai atrodantys mediniai maldos namai iš tikrųjų yra labai gerai apšiltintas pastatas su šildomosiomis grindimis. Jame sumontuotas oro šilumos siurblys.

„Tokius pastatus statome, nes tai atsiperka. Teko girdėti, kad vilniečiams dviejų kambarių butą šildyti žiemą kainuoja 600–800 litų. Mums tiek kainavo šildyti visą koplyčią”, – paaiškino bendruomenės steigėjas, Dievo Gailestingumo bažnyčios klebonas kunigas Valerijus Rudzinskas.

Apsigyvens 20 žmonių

Pilnų namų bendruomenė vykdo specifinę ir išskirtinę veiklą – asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, socialinę ir psichologinę reabilitaciją – padeda alkoholikams ir narkomanams grįžti į blaivaus gyvenimo kelią.

Anot L. Mituzo, misiją bendruomenė vykdo nuo 2001 metų. 2005 metais ji išsikėlė į nuošalų vienkiemį Nacionaliniame Dzūkijos parke ir nuosavybės teise įsigijo žemės ir senus pastatus. Vienas gyvenamasis namas ir trys ūkiniai pastatai statyti 1930 metais.

Akivaizdu, kad pastatai nebuvo pritaikyti normaliai gyventi žmonėms. Nebuvo net būtiniausių patogumų: elektros, vandentiekio ir kanalizacijos, šildymo sistemos. Todėl nuspręsta vieną itin seną svirną nugriauti ir vietoj jo pastatyti socialinių paslaugų pastatą.

„2011 metais bendruomenei teko pagerinti gyvenimo sąlygas ir pastatyti gyvenamąjį namą, skirtą tikslinės grupės žmonėms.

Užduotis nepaprasta, nes bendruomenė nėra pelno siekianti organizacija, veikia labdaros pagrindais. Dar sudėtingiau darėsi ją spręsti, kai buvo nutarta, kad būsimasis pastatas turi būti energetiškai efektyvus ir organiškai įsilieti į bendruomenės kuriamą žmogui palankią aplinką”, – aiškino L. Mituzas.

Dabar naujame pastate įrengti gyvenamieji kambariai 20-iai žmonių ir dviem darbuotojams, kabinetai psichologui, socialiniam darbuotojui, priėmimo kambarys ir kabinetas administracijos darbuotojams.

Rūsyje numatomos kitos pagalbinės patalpos: susirinkimų kambarys, dušinė, skalbykla, katilinė ir kitos ūkinės patalpos.

Investicijos atsiperka

„Džiaugiuosi, kad ši bendruomenė palaiko visas naujas geras idėjas ir jai tai apsimoka. Mitas, kad pastatyti tokį namą yra labai brangu.

Namo gyvavimo terminas yra 50 metų. Per tą laiką jį reikės eksploatuoti, mokėti už energiją, remontuoti.

Išlaidos statyboms sudaro tik 30 proc. visų išlaidų namui per jo gyvavimo laikotarpį.

Išleidę 10 proc. daugiau pasyviojo namo statyboms, jo eksploatavimo sąnaudas sumažiname 80 proc., tad tokia investicija atsiperka. Be to, nekyla abejonių, kad energija brangs”, – aiškino bendrovės „DesCon” sertifikuotas pasyviųjų namų planuotojas Mindaugas Dagys.

Anot jo, pasyviojo namo architektūra neturi jokios reikšmės. Tai gali būti ir itin moderniai atrodantis namas, ir lietuviška troba. Svarbiausia, kad jo sienos ir stogas turi būti labai gerai apšiltinti, sumontuoti kokybiški langai (ypač svarbu ir kaip jie montuojami) ir rekuperatorius, iš namo išeinančio oro šilumą perduodantis orui, patenkančiam į vidų.

Kuo šildyti būstą, ne taip svarbu. Šiame name sumontuotas geoterminis šilumos siurblys.

„Labai svarbu kruopščiai parengti projektą, apgalvoti kiekvieną smulkmeną ir ypač atidžiai prižiūrėti darbininkus”, – tikino M. Dagys.

Sertifikuoja namus

Vokietijos „Passivhaus Institut” (Pasyvaus namo institutas) yra viena kompetentingiausių ir labiausiai patyrusių institucijų, nustatančių pasyviųjų namų standartus pasaulyje. Jis veikia nuo 1996 metų. Pagal šio instituto standartus Vokietijoje, Austrijoje, kitose šalyse yra sertifikuota beveik 10 tūkst. pasyviųjų namų.

Ši organizacija laikoma itin energiją taupančių pastatų planavimo, inžinerinių sprendimų, konstrukcijų, medžiagų tyrimų ir kokybės reikalavimų lydere.

Šio instituto parengti ir sertifikatą gavę specialistai turi teisę projektuoti ir planuoti pasyviųjų namų standartus atitinkančius pastatus.

Namai turi per metus suvartoti ne daugiau kaip 15 kWh/kv. m energijos šildymui ir ne daugiau nei 120 kWh/kv. m energijos visiems kitiems poreikiams – ventiliacijai, buitiniams prietaisams.