Dėl gyventojus išgąsdinusių sąskaitų už šilumą vasarį kalta šalta žiema
Šilumos tiekėjai suskaičiavo, kad už maždaug 60 kv. m buto šildymą vasarį gyventojams teks pakloti vidutiniškai 575 Lt, o prastos būklės namuose ši kaina išaugo net iki 800 Lt. Kaip visada geriausia situacija naujos statybos ar atnaujintuose daugiabučiuose – ten tokio buto šildymas vasarį kainavo apie 215 Lt. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad daliai jų pateiktos sumos dar įspūdingesnės ir siekia 600 Lt bei daugiau. Ir tai už mėnesį, kuris turėjo vos 29 dienas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas skuba ginti šilumos tiekėjus. Esą vidutinė temperatūra vasarį buvo gerokai žemesnė negu sausį. Vasarį termometrai rodė apie 10,5 laipsnių šalčio, sausį – 3,5 laipsnių. Tad šilumos energijos suvartota maždaug trečdaliu daugiau, o tai atsispindi ir sąskaitose.
Tuo tarpu sausį vidutinė suma už 60 kv. m šildymą buvo apie 440 Lt. Daugiausiai už 60 kv.m buto šildymą sausį sumokėti teko Arklių g. 16 (594,63 Lt), J.Tiškevičiaus g. 6 (629,60 Lt) ir Agrastų g. 8 (773,37 Lt) namų gyventojai. Mažiausiai – Sviliškių g. 4, 6 (94,87 Lt), Pavilnionių g. 31 (105,23 Lt) ir Jonažolių g. 13 (113,67 Lt) namų gyventojai.
V.Stasiūno teigimu, šių metų vasario šalčiai prilygsta 2010-ųjų sausio mėnesio speigams. Tiesa, tuomet miestų, kuriuose šiluma gaminama vartojant dujas, sąskaitos gyventojams buvo apie 150 Lt mažesnės. Tačiau tai esą nulėmė dujų kaina, kuri 2010 metais šilumos tiekimo įmonėms buvo apie 1200 Lt/tne, o šiemet – jau apie 1900 Lt/tne. Dėl šios priežasties vidutinė šilumos kaina siekė ne 30 ct, kaip dabar, o 21 ct/kWh.
Norint sumažinti sąskaitas už šildymą, anot V.Stasiūno, reikia šiltinti daugiabučius ir deginti ne dujas, o biokurą. „Palyginkime šių metų sausio duomenis skirtinguose miestuose. Vilniuje už 60 kv.m butą standartiniuose daugiabučiuose teko mokėti 340-380 Lt. O štai Radviliškyje, kur šiluma gaminama deginant biokurą, sąskaitos buvo apie 270 Lt. Ir Skandinavija tokiu būdu pasiekė rezultatų. Mes ir sakome – apšiltinkime namus ir pereikime prie biokuro ir butas mokės gerokai mažiau“, – aiškino LŠTA prezidentas.
V.Stasiūnas įsitikinęs, kad prezidentė arba Vyriausybė turėtų rengti susitikimus, diskusijas, kaip naudoti daugiau biokuro, apšiltinti namus, tuomet ir Lietuvoje procesai pajudės. „Kol kas tik politiniai žaidimai vyksta, nors įvykdyti projektai rodo, kokią naudą galime gauti“, – teigė V.Stasiūnas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 15 miestų, kur šilumos energijos kilovatvalandė kaina yra 20 ct, o ne 30 ct, kaip vidutiniškai yra dujas deginančiuose miestuose.