Daugiabučių renovacijos ateitis – didesnis dėmesys kvartalų atnaujinimui
Tokios renovacijos pavyzdžių Lietuvoje yra ir ateityje jų tik daugės, jei į procesą aktyviai įsijungs visos šalies savivaldybės. Jau dabar Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra pasirengusios daugiau kaip pusė visų šalies savivaldybių. Būtent jų indėlis, anot aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, yra pagrindas kalbant apie šiandieninį renovacijos progresą – gerus rezultatus daugiabučių atnaujinimo srityje, kuri yra prioritetinė tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Ruošiamos skatinimo priemonės
Kai kurios savivaldybės nuogąstauja, kad sumažėjęs finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) fondų lems didesnius savivaldybių finansinius įsipareigojimus baigiant pradėtus renovacijos projektus. Tačiau Finansų ministerijos viceministrė Loreta Maskaliovienė patikina, kad finansavimas renovacijos projektams nenutrūks.
„Rezervas numatytas artimiausiems keleriems metams. Taip pat per šį laikotarpį atsiras naujų finansavimo šaltinių. Mat energijos taupymas, kaip ir kitos klimato kaitos mažinimo priemonės, tampa vis svarbesniu prioritetu visoje ES. Tokia ateities perspektyva turėtų paskatinti savivaldybes galvoti apie renovacijos projektų tęstinumą kompleksinės renovacijos perspektyvoje“, – sako L. Maskaliovienė. Aplinkos ministerija ieško svertų kaip paskatinti renovaciją.
Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas tvirtina, kad viena iš galimų priemonių – daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo užmokesčio didinimas ir greitesnis išmokėjimas, jeigu projektas įgyvendinamas greičiau. „Įgyvendinus projektą visa suma iš karto būtų išmokama administratoriui. Tad greičiau dirbant daugiau ir uždirbama. Mes pasiryžę pakeisti teisės aktus tam, kad procesas vyktų efektyviau“, – sako M. Narmontas.
Pabrėžia naudą
M. Narmontas pabrėžia kvartalinė renovacija turėtų tapti viena iš prioritetinių krypčių visose Lietuvos savivaldybėse. „Šiandien labai svarbu, tinkamai išnaudojant savivaldybių sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, pereiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo – atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą, žaliąsias teritorijas ir kt.“, – sako M. Narmontas.
Aplinkos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta antrina ir pabrėžia, kad kol renovacijos programos neapims kvartalų ar pastatų grupių, sunku tikėtis ženklesnio energinio efektyvumo atskirose savivaldybėse ir tuo labiau – visoje valstybėje. Kalbant apie parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė. Tokiu pavyzdžiu turėtų pasekti apie pusė šalies savivaldybių, kurios dar nėra parengusios nei vienos kvartalinės renovacijos programos.