Daugiabučių renovacija koreguoja šildymo sąskaitų dydžius Lietuvos regionuose

Šildymo sąskaitos – itin aktuali tema. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) informuoja, kad kiekvieno miesto gyventojams nustatoma vienoda šilumos kaina, tačiau tos pačios vietovės gyventojų šildymo sąskaitos gali skirtis kardinaliai, net jei apšildomas panašus plotas.

Mažiausia šilumos kaina paskutinį 2016 metų mėnesį buvo Vilniuje, Šiauliuose, Utenoje, Šilutėje ir Tauragėje.

Vis dėlto mažiausia šiluminės energijos kaina dažnai nesugeneruoja mažiausių sąskaitų už šildymą.

Sąskaitų dydį lemia išnaudojamos šilumos kiekis, o tai tiesiogiai susiję su daugiabučio namo būkle. Jei namas nėra sandarus, pastatas išeikvoja daugiau energijos, todėl sąskaitos tokiu atveju išauga.

Sąskaitos skiriasi kardinaliai

Pasak šilumos tiekėjų, Vilniuje 60 kvadratinių metrų buto savininkas, gyvenantis Žygio gatvėje esančiame nerenovuotame name, už šildymą turėjo mokėti daugiau nei 120 eurų, o tokio pat dydžio buto renovuotame name – 20,70 Eur.

Šiaulių mieste atnaujintame Kviečių gatvės daugiabutyje esantį atitinkamo dydžio butą praėjusių metų gruodžio mėnesį apšildyti kainavo kiek daugiau nei 15 eurų, o Ežero gatvės nemodernizuotame name esančio tokios pat kvadratūros buto apšildymas atsiėjo 100,76 Eur.

LŠTA informuoja, kad senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti kelis kartus daugiau, nei šilumą taupančiuose daugiabučiuose.

Daugiabučių modernizavimo programos lyderiu laikoma Ignalina Lietuvos šilumos kainų statistikos penkiasdešimtuke užima vos 32 vietą. Vis dėlto savivaldybėje, kurioje renovuota jau 89 proc. daugiabučių namų, apšildyti modernizuotame name esantį trijų kambarių butą gruodžio mėnesį kainavo apie 30 eurų.

Ignalinos meras Henrikas Šiaudinis džiaugiasi, kad, šiame mieste modernizavus senus energiškai neefektyvius namus, gyventojų šildymo sąskaitos nebegąsdina.

„Visi labai greitai pamatė naudą: išlaidų už šildymą sutaupoma nuo 45 iki 50 procentų“, – vardijo H. Šiaudinis.

Įsibėgėjusi renovacija koreguoja sąskaitas

Ženklūs sąskaitų skirtumai sufleruoja, kad, nepaisant to, kuriame mieste šildymo kaina yra mažiausia, didelę apšildymo sąskaitai įtaką turintis energinis daugiabučių efektyvumas koreguoja mažiausiai už šildymą mokančių Lietuvos regionų statistiką.

2016 metų spalio mėn. atliktos šilumos suvartojimo analizės duomenimis, beveik 50 proc. pastatų, patekusių į mažiausiai šilumos suvartojančių pastatų grupę, yra atnaujinti daugiabučiai. Negana to, pastaruosiuose daugiabučiuose šilumos sąnaudos kartais yra mažesnės už naujos statybos namų.

Akivaizdi modernizacijos nauda dar labiau skatina daugiabučių modernizacijos procesą visoje Lietuvoje. Dauguma energiškai neefyktyviuose namuose gyvenančių gyventojų kaip niekad palankiai vertina renovaciją ir norėtų atnaujinti daugiabutį, kuriame gyvena („Spinter tyrimai“ informacija).