Daugėja vilniečių, perkančių butus „ant popieriaus“

Kelioms statybų įmonėms pastaraisias metais į rinką „išmetus“ kelis tūkstančius butų, atrodo pasirinkimas bus didžiulis, tačiau statistika rodo, kad nepaisant to, žmonės lyg akis išdegę skuba pirkti butus jų dar nematę.

Per devynis 2015 metų mėnesius vien Vilniuje parduoti 2770 butai iš kurių 67 procentai įsigyti dar tik statomuose projektuose. O tai dešimtadaliu daugiau nei pernai. Tad kas skatina lietuvius skubėti ir pirkti butus net nežinant ar statybininkai nepridarys broko ir po to nereikės dėl to išleisti tūkstančių eurų taisymams?

 

Pavojai perkant būstą „ant popieriaus“

 

„Capital Pro“ brokeris Andrej Naumčik teigia, kad didesnio susidomėjimo ankstyvoje stadijoje sulaukia projektai jau užsitarnavę gerą reputaciją arba būstai esantys išskirtinėje vietoje, kur yra didelė paklausa, bet labai ribota pasiūla.

 

Vis dėlto perkant būstą dar tik statomame name patiriama didesnė rizika. Klientas gali likti nepatenkintas ne tik pačiu būsto pastatymu, bet yra tikimybė, kad statybų terminas užtruks ar statytojas nepabaigs projekto. „Gyventojai gali netekti išleistos avansinės įmokos, kuri paprastai siekia 10–15 proc. nuo buto kainos, jei projektą plėtojanti bendrovė bankrutuotų ir nebaigtų statyti būsto.

 

Taip pat gali nutikti, kad vystytojai ne viską padarys iki galo, ką žadėjo, ypač kalbant apie aplinkos sutvarkymą, kelių, šaligatvių nutiesimą ir panašiai“, – pasakoja „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Brokeris A. Naumčik priduria, kad kartais gali kilti nesutarimų dėl fasado apdailos elementų arba dalinės apdailos darbų.

 

Vis dėlto pasak nekilnojamojo turto „Citus“ biuro Vilniuje vadovės Viktorijos Vanagės, vykdytojai patvirtindami projektą įsipareigoja naudoti tam tikras medžiagas bei vizualizaciją. „Rezervacijos vyksta tada, kai projektas jau patvirtintas. Prie sutarčių yra pasirašomi priedai, kuriuose nurodoma kas tiksliai bus padaryta, kokios medžiagos panaudotos, kiek centimetrų apšiltinta ir net kokios firmos langai. Viskas tiksliai surašoma, o jei vyksta kokie pakeitimai žmogus turi būti informuotas“, – sako V. Vanagė.

 

Galima pastebėti ir kitą problemą, kai statomame pastate įsigyjamas ne gyvenamosios paskirties būstas. Pasak V. Vanagės, Vilniuje komercinės paskirties plotų nemažai, o patys projektų vykdytojai norėdami nesusidurti su biurokratija sklypo paskirties nekeičia.

 

Ant tokio sklypo galima pastatyti 41 procentą gyvenamosios ir 59 procentus komercinės paskirties būstų. „Tai pirmas dalykas, kurį brokeris turi iš karto pranešti, suteikti teisingą informaciją. Klientas turi žinoti, ką jis pasirašo. Sutartis yra derinama, konsultuojamasi su teisininkais.

 

Beje, mes turime mokesčių inspekcijos išaiškinimą, kad jei žmogus nusiperka poilsio paskirties apartamentus ir naudoja juos gyvenamajai paskirčiai, tai jis gali deklaruoti tai kaip savo gyvenamąją vietą ir tada mokesčio už komercines patalpas jam mokėti nereikia. Tačiau, jei žmogus pasirašo gyvenamosios paskirties būsto sutartį, o gauna komercines patalpas – tai projekto vykdytojų apgaudinėjimas“, – teigia V. Vanagė.