Būsto rinkos euforija: už nekilnojamąjį turtą permokame

Nekilnojamojo turto tyrėjai ir ekonomistai sutaria, kad dabartinė euforija būsto rinkoje tampa panaši į prieš pat krizę buvusį piką. Tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl to, ar žmonės, žvelgiant į jų pajamas, permoka už būstą.

Tuo metu pirkėjų lūkesčiai – optimistiniai. Manoma, kad būstas brangs ir bus galima iš jo uždirbti. Tačiau turto valdytojų teigimu, investuoti į nekilnojamąjį turtą nuomai ir tikėtis solidžios grąžos gali tik tie, kas perka jį be paskolos. Visi kiti tokia investicija daugiau ar mažiau rizikuoja keliais ateities dešimtmečiais.

Lietuvoje investicija į nekilnojamąjį turtą, anot ekonomistų, labiausia suprantama, nes toks investavimas yra apčiuopiamas, tik esą reikia žinoti, kada pirkti ir kada parduoti.

Būsto rinkos atstovai sako, jog prieškrizinė situacija kartojasi: kainos užkilusios, tačiau sandorių yra daug. Pernai būstui įsigyti Lietuvoje išleista 2 mlrd. eurų, didesnė suma tam skirta tik 2007 metais. Rinkos tyrėjų teigimu, žmonės už būstą moka daugiau nei turėtų pagal pajamas, ypač Vilniuje.

„Gyventojų pajamos yra maždaug du kartus prastesnės negu Vakarų Europoje, lyginant kainos ir pajamų santykį. Vilniuje yra ketvirtadaliu prasčiau negu Rygoje ir Taline. Tai vien iš to matyti, kad mes, vilniečiai, arba žmonės, perkantys Vilniuje būstą, galbūt esame linkę vertinti pernelyg optimistiškai ir permokėti už turtą, kurį perkame“, – sako „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Centrinio banko ekonomisto teigimu, ne tiesa, kad Vilniuje už būtą permokama, nes, žiūrint į vidutinę sandorių sumą, paskolų palūkanas ir algų kilimą, perkantieji naujos statybos butą pernai mokėjo vidutiniškai tik septyniais eurais didesnę paskolos įmoką nei 2016 metais, o algos per tą laiką padidėjo penktadaliu.

„Lietuva yra viena iš aštuonių šalių, kuriose per ketvertą ar penketą metų būsto kainos augo mažiau, nei padidėjo atlyginimai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija apima 36 šalis ir tik aštuonių iš jų gyventojų atlyginimai augo sparčiau negu būsto kainos. Viena iš jų – Lietuva“, – sako Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Šumskis.

Rinkos analitiko teigimu, vilniečiai už būstą permoka, pavyzdžiui, už ekonominės klasės butą – vidutiniškai trečdaliu. Lietuvos banko ekonomistas sako, jog butų kainas Vilniuje iškelia brangesni sklypai ir mokamos didesnės algos darbininkams.

A. Antanavičius teigia, kad to priežastis – didesnės vilniečių pajamos, pagal kurias suteikiamos didesnės paskolos, todėl statytojai parduoda brangiau.

„Psichologiškai visą laiką smagiau jaustis, kai kainos kyla ir tu jau turi tą turtą. Nemaža dalis pirkėjų nenori, kad kainos mažėtų. Kita dalis pirkėjų nelabai tiki, kad kainos bus mažesnės. Rinkoje visada yra nedidelė dalis ne taip racionaliai veikiančių žmonių, kurie tiesiog nueina, perka tomis kainomis, kurios yra, jie formuoja kainų lygį, jį palaiko arba netgi pakelia į viršų“, – tvirtina A. Antanavičius.

Skelbiamas Lietuvos investicijų indeksas rodo, kad nekilnojamasis turtas – sėkmingiausia vieta pinigams investuoti ir per vienus, ir per dvidešimt metų. Žmonės, investavę į būstą nuomai, uždirbo didžiausią sumą. Tačiau indekso skaičiuotojai pabrėžia, kad uždirbo tik tie, kas būstą pirko ne už skolintus pinigus.

„Mes kalbame ne apie atvejus be jokios paskolos. Naudoti paskolą yra be galo pavojinga. Jeigu nuosavų lėšų yra įdedama 15 proc., o būsto kainos per krizę krito ir 20, ir 30 proc., o gal ir daugiau, tai, kai kuriais atvejais tų nuosavų investicijų jau ne tik kad neliko, bet tu lieki net labiau skolingas“, – akcentuoja investicijų valdymo ekspertas Vaidotas Rūkas.