Būsto pirkėjų portretas – kitoks nei anksčiau
Tendencijos Kaune
Raimondo Štaro, „Capital Kaunas” brokerio, teigimu, per pastaruosius metus labai pasikeitė nekilnojamojo turto (NT) vidutinio pirkėjo Kaune portretas. Visų pirma, apie būsto įsigijimą nebegalvojama kaip apie vienkartinę gyvenimo investiciją. Dar prieš kelerius metus Kauno miesto gyventojai buvo linkę taupyti ar imti būsto paskolas tam, kad įsigytų tą vienintelį, jų nuomone, būstą (butą ar namą) visam gyvenimui. Šiandienos būsto įsigijimo sandoriai atskleidžia didelius šuolius nuo anų dienų mąstysenos.
Dabar, anot ekspertų, galima drąsiai daryti išvadas, kad būstas Kaune perkamas ne vieną kartą žmogaus gyvenime – jis keičiamas priklausomai nuo gyvenimo etapo. Jaunimas linkęs nuomotis, jaunos šeimos pradžioje perka ekonominės klasės butus, o vėliau, pagerėjus finansinei šeimos situacijai, perkamas namas ar komfortiškesnis butas, arba pora, užauginusi vaikus ir jiems pradėjus savarankišką gyvenimą, linkusi parduoti namą ir pirkti kompaktiškesnį būstą, planuodama mažesnes pajamas išėjus į pensiją.
Pasak, R. Štaro, pastarųjų metų NT sandoriuose dominuoja 45-55 kv. m butai, kurių kaina svyruoja nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Tai rodo, kad Kauno gyventojai yra linkę dairytis į naujos statybos, kad ir mažesnius būstus – žmonės jau nebenori pirkti taip vadinamų pilių.
Pasak NT brokerio R. Štaro, ne vienas, o keletas veiksnių lemia naujas būsto įsigijimo tendencijas tarp kauniečių. Tai ir didelė darbo jėgos migracija, kai žmonės suvokia, kad būstas negali būti trukdis galimiems karjeros iššūkiams, taip pat emigrantų poreikis investuoti uždirbtas pajamas perkant butus nuomai.
Ne mažiau svarbus veiksnys, lėmęs galimybes įsigyti nuosavą būstą, yra ir nuo praėjusių metų įsigalioję griežtesni Atsakingo skolinimo nuostatai, ypač sąlyga, reikalaujanti įmokėti bent 15 proc. siekiančią įsigyjamo NT vertės pradinę įmoką. Kai būsto vertė siekia 60-100 tūkst. eurų ar daugiau, 15 proc. nėra tokia jau maža suma, kurią gali greitai susitaupyti jaunas žmogus. Tai natūraliai didina nuomos kainas ir mažina būsto įsigijimo paklausą.
„Manau, kad viena esminių kliūčių jaunoms šeimoms ar baigusiems studijas, neblogai uždirbantiems jaunuoliams įsigyti naują būstą yra ta, kad sunku susitaupyti pradiniam įnašui. Kaune vidutinė pradinio įnašo suma yra apie 8-10 tūkst. eurų, taigi net aukštesnes nei vidutines pajamas turintys jauni žmonės turi taupyti ne vienerius metus”, – teigė R. Štaras.
Būtent visos šios aukščiau išvardintos priežastys ir lėmė tai, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose ypatingą paklausą įgauna 2-3 kambarių optimalaus išplanavimo butai jaunoms šeimoms ir netgi studijos tipo vieno kambario butai (20-22 kv. m. ploto) jauniems žmonėms, siekiantiems gyventi savarankiškai ir nenorintiems kažkam mokėti pinigus už nuomą.
Kainos dar augs?
Pastaraisiais metais aiškėja nauja tendencija – investuojama į būstą su tikslu jį pernuomoti. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų mano, jog būstų kainos artimiausiu metu nemažės, atvirkščiai, greičiausiai šoktelės į viršų.
Pasak NT specialisto Roberto Jociaus, būsto rinka Kaune toliau kaista – pernai sudaryta 12,3 proc. daugiau sandorių nei 2015 m. Tebevyraujant mažoms palūkanoms, didelė dalis butų perkama investiciniais tikslais, o tai kelia nekilnojamojo turto kainas.
„Kauną pirkėjai renkasi dėl to, kad pastaraisiais metais stebi intensyvią šio miesto gyvenamojo ir komercinio NT plėtrą ir tiki, kad nekilnojamasis turtas laikinojoje sostinėje yra gera investicija”, – teigė R. Jocius.
DNB oficialiai pateiktais duomenimis, vidutinė suma, kurią lietuviai iš banko skolinosi naujam būstui įsigyti, pastaruoju metu buvo 44,6 tūkst. eurų, o paskola buvo imama vidutiniškai 23 metų laikotarpiui. Daugiausia būsto kreditą renkasi jauni 25-34 metų amžiaus žmonės. Su tokio amžiaus būsto pirkėjais sudaroma net 60 proc. pirkimo sutarčių.
„Kaune butų paklausa pastaruoju metu išties auga, o įsitikinimas, neva dauguma kauniečių nori turėti namą arba kotedžą, nebeatitinka šių dienų realijų – karjeros siekiantys jauni žmonės vis labiau vengia ūkio rūpesčių prie namų”, – sako „Centromeros” direktorius Artūras Jurša, Aleksote įgyvendinantis „Parko apartamentų" plėtrą.
Sekite mus