Besišildantieji dujomis ne džiūgauja, o jaučiasi diskriminuojami

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
Daugiabutį namą šildyti dujomis – ne pati patraukliausia išeitis siekiant mažesnių sąskaitų. Vieno Kauno daugiabučio gyventojai, turintys dujinį katilą, klausia – kodėl jiems analogiškai netaikoma lengvata, kaip kad besišildantiesiems centralizuotai?

Nakčiai katilą išjungia

Nemažai daugiabučių gyventojų tiki, kad atsijungę nuo centralizuoto šildymo ir autonomiškai šildydamiesi gamtinėmis dujomis, jie gerokai sutaupytų. Taip gyvenantieji turi savo nuomonę.

„Gamtinės dujos tapo labai brangios. Anksčiau už šildymą palyginti mažai mokėdavome, dabar priversti gyventi vėsiai“, – apgailestavo Varnių gatvės devynių butų namo savininkai.

Į šį Vilijampolės namą niekada nebuvo atvesti centralizuoto šildymo tinklai. Dalis mūrinio namo statyta prieš karą, o priestatas prijungtas beveik prieš keturis dešimtmečius. Iš pradžių namas buvo šildomas anglimis, vėliau namo rūsyje pastatytas dujinis katilas.

Gyventojai katilą periodiškai išjungia, kad bent kiek mokestis už šildymą sušvelnėtų. Net ir taupymo režimu, kai patalpose temperatūra nesiekia 20 laipsnių, mokėti už šildymui sunaudotas gamtines dujas gyventojams yra brangu. Pvz., už 70 kv. m buto šildymą vasarį šalčiausią praėjusios žiemos mėnesį namo gyventoja Regina mokėjo 430 litų. Dabartinėmis gamtinių dujų kainomis tai būtų 518 litų.

Tiesa, ji savo buto sienas yra apšiltinusi iš vidaus, tad prisukus šildymą jos bute dar ne taip šalta, kaip pas kaimynus. Pensininkės Genovaitės namuose mikroklimatas daug vėsesnis, moteris papildomai įsijungia elektrinį šildytuvą. Už 57 kv. m ploto buto šildymą vasarį ji mokėjo beveik 350 litų, neskaitant šildyti sunaudotos elektros mokesčio.

Tiesa, sąskaitas išpučia ir tai, kad patalpose aukštos lubos, šildyti reikia didesnes erdves.

Viltis – įstatymo pataisa

Gyventojai suvokia, kad gamtinių dujų kainos jiems nesumažės. Kalbų apie namo modernizavimą jie kol kas nenori girdėti, nes ir taip vos suduria galą su galu. Jie jaučia nuoskaudą: kodėl tiems, kurie šildosi centralizuotai, taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, o jiems taikomas visas PVM – 21 proc.

Gyventojai prisimena, kad kadaise dujų 1 kub. m nekainavo nė pusės lito, o dabar – 1,75 lito. Namui visiškai šildyti visą parą reikia 70–120 kubų dujų, tai kainuoja apie 175 litus. Per mėnesį susidarytų apie 5 250 litų. Kiek šildymas atpigtų taikant lengvatinį PVM tarifą, gyventojai nežino, tačiau tiki, kad bent šiek tiek laimėtų.

Centralizuotas šildymas, įsitikinę namo gyventojai, kainuotų dar brangiau. „Mes bent galime pasireguliuoti, nešildyti, kai oras šiltesnis“, – svarstė jie.

Kliudo sudėtinga apskaita

Finansų ministerijos atstovai paaiškino, kad PVM lengvata šilumos energijai, centralizuotai tiekiamai gyvenamosioms patalpos šildyti, buvo taikoma dar iki stojimo į ES. Kiti šildyti naudojami produktai, įskaitant ir gamtines dujas, tiek iki įstojimo į ES datos, tiek ir vėliau, buvo apmokestinami taikant standartinį PVM tarifą.

„Šiuo metu lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą centriniam šildymui siūloma pratęsti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Dėl to numatoma, kad 2012 m. valstybės biudžetas negaus apie 180 mln. litų pajamų“, – „Kauno dienai“ atsakė Finansų ministerijos atstovai.

Pasak jų, jeigu būtų nustatyta PVM lengvata kitoms šildymo rūšims, pavyzdžiui, šildymui naudojant elektros energiją ar dujas, valstybės biudžetas netektų dar daugiau pajamų.

„Be to, kitoms šildymo rūšims PVM lengvatą taikyti būtų sunku, kadangi PVM yra apskaičiuojamas prekių tiekimo momentu. Norint taikyti lengvatinį PVM tarifą elektros energijai ir gamtinėms dujoms, jų tiekimo momentu jau turėtų būti žinoma, kuriems tikslams šios prekės naudojamos“, – paaiškino Finansų ministerijos specialistai.

Jų teigimu, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų elektros energijos ir gamtinių dujų naudojama gyvenamosioms patalpoms šildyti, o kokia – kitoms buitinėms reikmėms, pavyzdžiui, patalpoms apšviesti, maistui gaminti.

„Be to, centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai neturi galimybių daryti įtakos jiems tiekiamos šilumos energijos kainai, taip pat turi mažiau alternatyvų ir būdų, leidžiančių sumažinti šilumos suvartojimą“, – priduriama Finansų ministerijos atsiųstame atsakyme.

Prieš rinkimus siūlymų bus

Kam palengvinti šildymo kainos naštą, sprendžia parlamentarai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigė, kad suteikti lengvatinį PVM tarifą centralizuotai šilumai siūlė Vyriausybė ir Seimas tam pritarė. „Tai buvo grindžiama nuomone, kad individualiuose namuose gyvena turtingesni žmonės ir jie gali brangiau mokėti už šildymą“, – prisiminė Seimo narys.

Pasak K.Glavecko, daug Seimo narių siūlo taikyti įvairias lengvatas. „Kitais metais turbūt irgi bus tokių siūlymų, nes tai rinkimų metai. Siūlyti gali ir parlamentarai, ir Vyriausybė, tik ar juos priims Seimas? Jei visus siūlymus sudėtume, neužtektų dviejų biudžetų. Tiesiog nėra pinigų. Visi nori valgyti, niekas nenori plauti indų“, – komentavo parlamentaras.

Kita vertus, jis pripažino, kad vieniems gyventojams lengvatą taikyti, kitiems netaikyti nėra teisinga.

Jau anksčiau buvo bandymų keisti įstatymus ir sumažinti PVM tarifą iki 9 proc. visaip besišildantiems namų ūkiams, tokių siūlymų žada būti ir artimiausiu metu. Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys yra pateikęs Seimui tokį įstatymo projektą. Tai jau trečiasis jo bandymas suvienodinti lengvatinį PVM visiems šildantiems namus – tiek centralizuotai, tiek individualiai.

Komentaras

Seimo narys Kęstutis Daukšys:

Įstatymo projektas, siūlantis visiems taikyti lengvatinį PVM tarifą, buvo du kartus pateiktas ir du kartus atmestas. Buvo argumentuojama tuo, kad biudžetas patirs nuostolių, esą neįmanoma suskaičiuoti, kiek šildyti sunaudojama, pavyzdžiui, elektros. Aš čia nematau jokios problemos. Galiu pasakyti tik tiek, kad nemaža dalis gyventojų yra diskriminuojami. Daugiausiai tai yra gyvenantieji mažesniuose miesteliuose, kur nėra centralizuoto šildymo. Šių žmonių pajamos dažniausiai yra mažesnės nei didmiesčių gyventojų. Manau, kad Vilniuje butas kelis kartus brangesnis nei nuosavas namas kur nors provincijoje. Įstatymas visiems turi būti vienodas. Pilietis, negyvenantis bute, kuris yra šildomas centralizuotai, neturi mokėti daugiau. Be to, yra nemažai žmonių, kurie gyvena butuose, tačiau šildosi autonomiškai gamtinėmis dujomis. Taikant lengvatinį tarifą šildymas atpigtų apie 10 proc. Valstybė surinktų mažiau PVM, tačiau, sutaupę pinigų šildymui, žmonės pirktų daugiau maisto, drabužių ir taip būtų surinktas PVM. Nematau jokio nuostolio valstybės biudžetui.