Auga aukštesnės klasės būstų paklausa

Pirmasis ketvirtis – galbūt dėl negatyvių nuotaikų viešojoje erdvėje praėjusių metų gale ir šių pradžioje – buvo lėtesnis, nei tikėtasi (ir mažiau sėkmingas nei 2017 m. pirmasis ketvirtis). Tačiau, Registrų centro duomenimis, antrąjį ketvirtį butų pardavimai Vilniuje šoko į aukštumas: fiksuotas sandorių skaičius lenkė net rekordiniais vadintus 2016-uosius ir tapo didžiausias per trejus pastaruosius metus.

„Trečiąjį ketvirtį butų pardavimo sandorių skaičius šiek tiek smuktelėjo (apie 9 proc.), tačiau trijų ketvirčių rezultatas yra 6,7 proc. geresnis nei 2017-ųjų analogiškas laikotarpis ir 1,6 proc. didesnis nei 2016 m. Jei pastarąjį ketvirtį būsto pardavimai pasieks bent šių metų ketvirčio pardavimų vidurkį, bendras rezultatas bus geresnis nei puikiais praėjusiais metais ir vos mažesnis nei rekordiniais 2016-aisiais“, – aiškina CITUS investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Kaunas jau nieko nebestebina: čia kiekvieni metai yra geresni už ankstesnius; ne išimtis ir pastarieji: pastarasis metų ketvirtis buvo geriausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Šioje rinkoje pastaruosius trejus metus stebimas aiškus metinis cikliškumas, kai pirmas ketvirtis būna įsibėgėjimo laikotarpis – mažiausias per metus, tačiau antrą ir trečią ketvirčiais rezultatai pastebimai auga ir tada vėl sulėtėja metų pabaigoje.

Vis daugiau parduodama vidutinės ir „premium“ klasės butų

Kitas įdomus dalykas, dėsto ekspertas, šiais metais išryškėjęs NT rinkoje, yra didėjanti aukštos klasės ir pridėtinės vertės būstų paklausa. Tai rodo du dalykus: NT rinkos brandą ir vartotojų lūkesčių augimą, indikuojantį bendrą ekonominės situacijos gerėjimą.

Anksčiau didžiausią santykinę nuperkamų butų dalį sudarė ekonominės klasės butai, o mažiausią – prestižiniai. Dabar šis santykis nepasikeitė, tačiau prestižinės klasės būstai sudaro vis didesnę dalį. Ši tendencija pastebima ir Vilniuje, ir Kaune: per trečią ketvirtį ekonominės klasės būstai Vilniuje sudarė 46 proc., Kaune – 68 proc., vidutinė – atitinkamai, 36 ir 22 proc., o prestižinė – 18 ir 9 proc. O pernai per tris ketvirčius Vilniuje parduotų ekonominės klasės būstų buvo 51 proc., vidutinės – 39 proc., o prestižinės – beveik dvigubai mažiau, 10 proc. Kaune tuo metu pasiūla buvo per maža ir prestižinės klasės būstai atskirai nebuvo išskiriami.

„Gyventojų materialinės padėties vertinimą ir ekonomines prognozes atspindintis vartotojų pasitikėjimo indeksas šių metų rugsėjį pasiekė –2 ir buvo aukščiausias nuo 2015 m. pavasario. Šių metų vidutinė reikšmė kol kas yra apie –4, ir tai rodo, kad vartotojai gana santūriai vertina ekonomines perspektyvas, o įvertinus realų ekonomikos augimą tai gali reikšti adekvačius lūkesčius, todėl pasikartoti 2007 m. NT rinkos scenarijui galimybės šiuo metu tikrai nematau“, – įsitikinęs Š. Tarutis.

Didžiausias šio indekso šuolis buvo 2007-aisiais, iki metų vidurio (9–12) – kaip tik tuo laiku, kai susiformavo NT burbulas. Tačiau prasidėjus sunkmečiui rodiklis smigo į istorines žemumas (iki –55 2009 m.) ir tik 2013 m. vidutinė metinė indekso reikšmė tapo mažesnė už –10. Eksperto vertinimu, nuosekliai augantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, didėjantis darbo užmokestis, gerėjanti makroekonominė situacija bei augantis NT pirkėjų reiklumas ir augino aukštesnės klasės būstų paklausą.

Dabartinis Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas yra aukštesnis nei Latvijos (–7,2), labai panašus kaip Estijos (–2,4) ir iš esmės nesiskiria nuo ES (–1,8) bei euro zonos (–1,9) vartotojų nuotaikų.

Traukiasi skirtumas tarp kainų Vilniuje ir Kaune

Š. Tarutis komentuoja, kad bene didžiausią paklausą turinčių 40–60 kv. m ploto butų naujos statybos namuose vidutinės kainos Vilniuje pastarąjį ketvirtį pasiekė 1692 Eur/kv. m (maždaug 1,6 proc. mažiau nei 2018K2), o Kaune – 1 545 Eur/kv. m (maždaug 2,0 proc. daugiau nei 2018K2).

„Natūralu, kad kainos šiuose didžiuosiuose miestuose artėja viena prie kitos. Vilniuje stebima stabili rinkos situacija, todėl kainų korekcijos – labai nežymios, o Kaune paklausa auga didėjant investicijoms regione, augant aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiui, taigi ir vidutiniam darbo užmokesčiui“, – sakė Š. Tarutis.

CITUS rezultatai

Išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui kūrėjams CITUS pirmi trys ketvirčiai taip pat buvo sėkmingi: įmonė pardavė (rezervavo) 246 būstus (butus ir kotedžus). Tai leido įsitvirtinti trečioje daugiausia Lietuvoje būstų pardavusių NT vystytojų reitingo vietoje į priekį praleidžiant tik du vystytojus.

Per šiuos metus įmonė sėkmingai užbaigė „Neries ardų“ projektą Vilniuje, pripažintą geriausiu būsto projektu Baltijos šalyse, bei „Jonučių namų“ projektą Kauną ir pradėjo naują išskirtinį projektą pietinėje Vilniaus dalyje „Miško ardai“. Ir tai – ne paskutinis projektas, kurį įmonė planuoja pristatyti šiais metais.

Skaičiai ir faktai

Butų pardavimų apimtis Vilniuje (Registrų centro informacija): 2018K1 – 2331, 2018K2 – 3072, 2018K3 – 2794;

Butų pardavimų apimtis Kaune (Registrų centro informacija): 2018K1 – 1269, 2018K2 – 1371, 2018K3 – 1542;

Būstų pagal klasę pardavimai Vilniuje (CITUS informacija): 2018K3 – ekonominė 46, vidutinė 36, prestižinė 18; 2017K3 – ekonominė 51, vidutinė 39, prestižinė 10;

Būstų pagal klasę pardavimai Kaune (CITUS informacija): 2018K3 – ekonominė 68, vidutinė 22, prestižinė 9;

40–60 kv. m ploto butų naujos statybos namuose vidutinės kainos Vilniuje (Registrų centro informacija): 2018K1 – 1719 Eur/kv. m, 2018K2 – 1720 Eur/kv. m, 2018K3 – 1692 Eur/kv. m;
40–60 kv. m ploto butų naujos statybos namuose vidutinės kainos Kaune (Registrų centro informacija): 2018K1 – 1 376 Eur/kv. m, 2018K2 – 1514 Eur/kv. m, 2018K3 – 1545 Eur/kv. m;

Darbo užmokestis Vilniuje (bruto, be individualių įmonių duomenų; Statistikos departamento informacija): 2018K1 – 1 032,4 Eur, 2018K2 – 1 069,4 Eur;

Darbo užmokestis Kaune (bruto, be individualių įmonių duomenų; Statistikos departamento informacija): 2018K1 – 904,6 Eur/kv. m, 2018K2 – 939,9 Eur/kv. m.