Architektūra – renovacijos užribyje

Daugiabučius namus susiruošusiems atnaujinti gyventojams Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra ištiesė pagalbos ranką – įstaigos užsakymu rengiamas pluoštas tipinių projektų.

Rinkosi pagal "rėčius"

 

O tiksliau – 41. Šiuo metu 6 iš jų jau patvirtinti. Šie kartotiniai sprendiniai, skirti 1960–1993 m. pastatytiems daugiabučiams, bendrijoms turėtų gerokai palengvinti privalomų procedūrų bei finansinę naštą, taip pat sumažinti valstybės išlaidas, kurios skiriamos renovacijos darbams kompensuoti.

 

Kaip pasakojo būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas, maždaug prieš ketverius metus buvo platinama 11 projektų, tačiau pasikeitus Statybos įstatymui bei Statybos techniniams reglamentams, senuosius projektus tenka perprojektuoti.

 

"Be to, prieš pusantrų metų buvome užsakę studiją, kad išsiaiškintume, kokie namai Lietuvoje yra didžiausi vadinamieji rėčiai. Peržiūrėjome ir įvertinome apie 3000 statinių, iš kurių pirma buvo atrinkta 90, o iš šių – dar 30, būdingiausių pagal vietoves, pagal statybos metus. Projektai buvo skirti dažniausiai pasitaikantiems namams, iš kurių labiausiai nuteka šiluma", – komentavo A.Čepas.

 

Įrengia papildomą aukštą

 

Tipinių projektų sudedamųjų dalių sąraše nurodyta per 10 punktų, vienas jų – architektūra. Tačiau šia prasme esminių sprendimų nenumatoma.

 

Pasak A.Čepo, imtis ryškesnių architektūrinių pokyčių nedraudžiama, tačiau juos bendrijai tektų įgyvendinti jau savomis lėšomis.

 

"Mes kompensuojame išlaidas ir finansuojame darbus, kurie susiję su pastato energinio efektyvumo priemonių diegimu. Žinoma, pasitaiko projektų, kai pastate įrengiamas papildomas aukštas ar pastogė – naujai atsiradusiose patalpose nuomojami biurai ar apartamentai arba patalpos parduodamos, ir taip bendrija kompensuoja savo išlaidas. Bet tai retas kelias – tokie sprendimai būdingi bendrijoms, kurios turi aktyvius, kūrybingus žmones", – pripažino pašnekovas.

 

Suteikia pridėtinę vertę

 

A.Čepas kaip pavyzdį minėjo ir Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, modernizuotą pastatą, kuris po renovacijos įgavo visiškai kitą veidą. "Pirma žmonės priešinosi, dabar visi labai patenkinti", – teigė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovas.

 

Be įprastinio pastatų šiltinimo bei hermetinimo priemonių čia buvo pasiūlytas struktūrinis sprendimas – tramplininio tipo balkonų konstrukcijos iš esmės atnaujintos, jie buvo praplatinti bei paversti įstiklintomis lodžijomis.

 

Taip pat buvo siūlomos rekomendacinio pobūdžio buto išplanavimo korekcijos – virtuvę sujungti su kambariu, o buvusio koridoriaus sąskaita padidinti vonią.

 

Nors projektas sulaukė nevienareikšmiškų specialistų vertinimų, klaipėdietis architektas Vitalijus Jankūnas tai laiko sveikintina iniciatyva.

 

"Reikia džiaugtis, kad kažkas pradeda judėti, jau vien tuo, kad gyventojai pasiryžta renovacijai, tvarkosi. Jau turime pavyzdžių, kuriuos ilgainiui galime pagerinti tam tikrais etapais. Gal jauni žmonės pradės labiau kreipti dėmesį ir į kitus dalykus, į pridėtinę vertę. Norai automatiškai gimdo ir pasekmes", – įsitikinęs specialistas.

 

Kokybiška būtis – prabanga

 

V.Jankūnas pripažino, jog renovuojant pastatus, Lietuvoje architektūrinė dalis šlubuoja.

 

"Apkritai jokių architektūrinių sprendimų nėra. Tokiems pokyčiams, kuriuos mes matome po renovacijos, architektų nereikia, tai paprastų inžinierių darbas. Apšiltiname pastatą, uždedame fasadinę plokštę ar nusidažome, pakeičiame langus – štai ir visi "architektūriniai" pokyčiai. Tačiau renovacijos filosofija visai kita – reikia pagerinti gyvenimo kokybę visomis prasmėmis", – mano pašnekovas.

 

V.Jankūno nuomone, renovacija turėtų vykti kompleksiškai, tačiau žmonėms tai per didelė prabanga.

 

"Reikėtų pasinaudoti galimybe modernizuoti viską iš esmės. Todėl turėtų būti svarbu ir namo fasadas, ir jo vidaus patalais, ir aplinka, išspręsta automobilių laikymo problema, sukurtos namo bendruomenės pasibuvimo vietos. Tačiau žmonės tam neturi pinigų, ir minimaliomis išlaidomis siekia maksimalių rezultatų", – apgailestavo architektas.

 

Investuoja į tolimą ateitį

 

Turėjęs progą Vokietijoje stažuotis specialistas pripažino, jog gausybę renovuotinų pastatų turintys vokiečiai šia prasme yra gerokai pažengę į priekį.

 

Modernizuojamus statinius stengiamasi maksimaliai pritaikyti šiuolaikiniams gyventojų poreikiams, daug dėmesio skiriama architektūrinei, estetinei daugiabučių išraiškai, socialinėms problemoms spręsti.

 

Neretai senieji pastatai tiesiog perprojektuojami ir po renovacijos pasikeičia neatpažįstamai.

 

"Tai jau yra investicija į tolimą ateitį – 30–50 metų", – pripažino pašnekovas.

 

Pasak architekto, Vokietijos miestų savivaldybės organizuoja konkursus atskiriems kvartaliukams sutvarkyti, architektai teikia pasiūlymus, paskaičiuojamos sąmatos ir renkami projektai.

 

"Gal pas mus tų terasų, kaip daroma Vokietijoje, ant stogų ir nereikia, bet manau, kad iš pirmo aušto būstų pasidaryti laiptukus ir išėjimą į žaliąją erdvę nėra labai sudėtingas dalykas, kainuojantis šimtus tūkstančių litų. O pastatas, jo aplinka jau visiškai kitaip atrodo", – pavyzdį pateikė specialistas.

 

Po straipsniu pateiktoje fotogalerijoje – renovuoti daugiabučiai Rytų Vokietijoje, atrodantys  tarsi naujai pastatyti statiniai. Jų gyventojai gali džiaugtis ne tik moderniais, racionaliai perprojektuotais būstais, bet ir papildomais komforto elementais – uždarais kiemeliais, erdviomis terasomis vietoje balkonų.