Ar valstybei perėmus šilumos ūkius pagaliau už šildymą mokėsime mažiau?
Nors perėmimo procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtasi dėl užstrigusių bylų Stokholmo arbitraže, pašnekovai tikina, perėmimas tikrai įvyks. Tačiau ar valdymas bus efektyvesnis, o kainos mažesnės – nesutariama.
Ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad kainos mažės
Nuo gruodžio 1 d. sumažėjusi kaina už šilumą vilniečius gali tenkinti tik trumpai. Mat valdymą perėmus VŠT bus nustatomas naujas tarifas. Energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas įsitikinęs, kad vilniečių laukia bloga ateitis, nes šilumos ūkis pirmiausia ir buvo išnuomotas dėl neefektyvaus valdymo, o galiausiai kainą vis tiek nustato valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK). „Šilumos ūkis buvo išnuomotas tam, kad privatus verslas pagerintų veiklą. Kas pagerinta Vilniuje? Bus dar blogiau. Nes pagerinimo neįvyko, šilumos tiekėjai su visais susipyko, padėtis tik pablogėjo.
Kas pasakė, kad „Vilniaus energija“ veikia neskaidriai? Tą pasakė Kainų komisija, bet juk ji veikia nuo pat nuomos pradžios. Buvo viena byla prieš 10 metų. Pirmą kartą, kai „Vilniaus energija“ atėjo į Kainų komisiją ir ši pateikė savo formules, pagal kurias reikia susikirčiuoti kainą, o „Vilniaus energija“ pagal savo metodiką suskaičiavo mažesnę.
Ir tada Kainų komisija vienintelį kartą sutiko ir sako, tada jūs čia savo pelną susimažinat ir visi išsiskyrė taikiai. Bet po to ta praktika išnyko ir staiga ta pati Kainų komisija, kuri kiekvieną mėnesį seka kuro kainas ir pan. sako: „Jūs mus apgavote, čia taip būti negali“. Tada klausimas, ką tas reguliatorius veikia, kad jį apgavo. Šiai dienai Vilniaus kaina yra mažesnė nei kitų didžiųjų, bet tik dėl VKEK suskaičiuotos nuolaidos. Bijau, kad šitoje vietoje arbitražai ir nuspręs, kad tuo milijonus reikės grąžinti.
Tiek kad ne gyventojai, o valstybė turės grąžinti, tai vilniečiai nenukentės“, – svarsto V. Sidzikauskas. Tačiau ekspertas pamini ir dar vieną būdą. Jei būtų statoma elektrinė Vilniuje, Vyriausybė galėtų sumą, kurią reikėtų grąžinti „Vilniaus energijai“ įtraukti į gyventojų sąskaitas.
Jo nuomone, daug pigiau būtų jei centralizuotai šilumai tiekti būtų naudojamasi dujų vamzdžiu. Visiškai priešingai kalba buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris įsitikinęs, kad kaina bus mažinama tiek, kiek tik ekonomiškai įmanoma. Pagrindinis to argumentas, VŠT – nesieks pelno, priešingai nei darė „Vilniaus energija“.
„VŠT nustatys tokią kainą, kad būtų padengiamos visos reikalingos išlaidos ir investuojama į tokias veiklas ir tokius projektus, kurie mažintų šilumos kainą. Jokių dividendų, jokių išmokų ar kitų lėšų iš gyventojų, kurios būtų nukreiptos kitoms veikloms nenumatoma ir nebus, bent jau esant šitos kadencijos Vilniaus savivaldybės tarybai.
Jeigu ateina iš šalies investuotojas arba nuomininkas, jo atėjimo tikslas – pelnas. Tuo tarpu savivaldybė tokio tikslo kaip pelnas neturi.
Tas pasakymas, kad anksčiau nesisekė efektyviai dirbti, tai gal buvo kitos priežastys, kurios lėmė tokią nesėkmingą nuomos sutartį. Tiesą sakant, natūraliose monopolijose arba mažose ribotose rinkose kaip šilumos ūkis, turėti privatų investuotoją ar nuomininką apskritai labai nelogiška ir akivaizdžiai prieštarauja vartotojų interesams.
Monopolija nėra gerai, bet dar blogiau monopolija privačiose rinkose“, – komentuoja A. Sekmokas. Nors galutinė kaina priklausys ne nuo gerų savivaldybės norų, o VKEK, A. Sekmokas primena, kad kaina nustatoma šilumos tiekėjui pateikus duomenis. „ „Vilniaus energija piktybiškai neteikė informacijos VKEK ir komisija neturėdama pakankamos informacijos, galėjo ribotai vertinti, kokia ta kaina turi būti.
O tuo tarpu baudos, kurias „Vilniaus energijai“ taikė už informacijos neteikimą, buvo niekingos palyginti su tais pelnais ir nauda, kurią „Vilniaus energija“ gaudavo už šilumą. Taip kad reikėtų stiprinti VKEK galias, kad iš tikro galėtum pakankamai tvirtai nustatyti kainas“, – sako jis.