Ar mi­tas, kad eu­ras su­kė­lė būs­to nuo­mos kai­nas?

Šių me­tų pra­džio­je įve­dus eu­rą, gy­ven­to­jai puo­lė įro­di­nė­ti, kad tie­siog aky­se ėmė aug­ti dau­ge­lio pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos. Pa­si­girs­ta ir to­kių būgš­ta­vi­mų, kad pi­ni­gi­nė­se li­tus pa­kei­tus eu­ro bank­no­tams, da­ro­si sun­kiau įsi­gy­ti nuo­sa­vą būs­tą ar jį iš­si­nuo­mo­ti. Ta­čiau ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) eks­per­tai ra­mi­na – kol kas eu­ras šiai rin­kai di­de­lės įta­kos ne­pa­da­rė.

O šio­kius to­kius kai­nų svy­ra­vi­mus ga­lė­jo lem­ti vi­sai ki­ti reiš­ki­niai, ne­bū­ti­nai su­si­ję tik su va­liu­tos kei­ti­mu.

Eu­ro įve­di­mas es­mi­nių po­ky­čių ne­su­kė­lė, bet nuo­gąs­ta­vi­mų – bū­ta

NT eks­per­tų bend­ro­vės „Re­best“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas šiau­lie­tis Ai­va­ras Voz­gir­das sa­ko, kad ar­tė­jan­čios eu­ro įve­di­mo Lie­tu­vo­je da­tos ne­ma­ža da­lis šios rin­kos seg­men­to iš tie­sų lau­kė su ne­ri­mu. Bi­jo­ta, kad gy­ven­to­jai, pra­tin­da­mie­si prie nau­jos va­liu­tos, ne­sku­bės įsi­gy­ti di­de­lės ver­tės tur­to, to­dėl kur kas at­sar­giau vyks vi­si san­do­riai.

To­kiems nuo­gąs­ta­vi­mas bū­ta ir pa­grin­do. Mat li­kus ke­liems mė­ne­siams iki va­liu­tos kei­ti­mo, ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų pa­ste­bi­mai pri­stab­dė tu­ri­mo tur­to par­da­vi­mus. Taip elg­ta­si vi­lian­tis, kad įve­dus eu­rą, stai­giai šok­te­lės tur­to ver­tė, to­dėl bus ga­li­ma už­dirb­ti ge­ro­kai dau­giau.

„Ta­čiau vi­sų il­gai lauk­ta da­ta atė­jo, eu­ras ta­po mū­sų va­liu­ta, o NT rin­ko­je nie­ko to­kio kaip ir neį­vy­ko“, – sa­ko A. Voz­gir­das. Jo tei­gi­mu, nors pir­ma­sis

2015-ųjų mė­nuo ir neiš­sis­ky­rė šio seg­men­to san­do­rių gau­sa, ypa­tin­go są­stin­gio, ly­gi­nant su 2014-ųjų ana­lo­giš­ku lai­ko­tar­piu, taip pat ne­bu­vo. „Net at­virkš­čiai, ga­li­me drą­siai sa­ky­ti, kad ak­ty­vu­mas bu­vo ge­ro­kai di­des­nis, nei ti­kė­jo­mės: žmo­nės skam­bi­no, no­rė­jo ap­žiū­rė­ti įvai­rius ob­jek­tus, siū­lė par­duo­ti sa­vo tur­tą“, – sa­ko pa­šne­ko­vas. Jo tei­gi­mu, pa­gal da­bar­ti­nes ten­den­ci­jas, ir va­sa­rio mė­ne­sio par­da­vi­mų bei nuo­mos ro­dik­liai tu­rė­tų bū­ti tik­rai ge­ri.

Ko­men­tuo­da­mas si­tua­ci­ją, ar ge­rai pa­siel­gė tie, ku­rie lauk­da­mi nau­jos va­liu­tos su­stab­dė sa­vo NT par­da­vi­mus, UAB „Re­best“ va­do­vas Vai­do­tas Mi­sius pa­ste­bi, kad to­kie žmo­nės anks­čiau ar vė­liau vis tiek tu­rės ryž­tis sa­vo „įšal­dy­tus“ ob­jek­tus mes­ti į rin­ką. „O ar tai, kad bu­vo del­sia­ma, – pro­tin­gas spren­di­mas, paaiš­kės vė­liau. Kol kas svar­biau­sia – in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas į Šiau­lių mies­tą, esa­mo vers­lo iš­lai­ky­mas, jo au­gi­mas, taip pat mak­roe­ko­no­mi­nė si­tua­ci­ja“, – pa­ste­bi NT rin­kos spe­cia­lis­tas.„Il­gai lauk­ta da­ta atė­jo, eu­ras ta­po mū­sų va­liu­ta, o NT rin­ko­je nie­ko to­kio kaip ir neį­vy­ko“, – sa­ko A. Voz­gir­das.

Kaip bus atei­ty­je, te­gul spė­lio­ja bū­rė­jai, o sa­vait­raš­tis „Šiau­liai plius“ pa­si­do­mė­jo, ko­kios kai­nų ki­ti­mo ten­den­ci­jos pa­ste­bi­mos ana­li­zuo­jant jau įvy­ku­sius san­do­rius. Re­mian­tis po­rta­lo Aruo­das.lt pub­li­kuo­ja­mų bu­tų par­da­vi­mų skel­bi­mų sta­tis­ti­ka, ma­ty­ti, kad Šiau­liuo­se nuo 2008-ųjų bu­tų kai­nos iš tik­rų aukš­tu­mų stai­giai kri­to ir 2013-ųjų pir­mą ket­vir­tį pa­sie­kė pa­tį dug­ną. Vė­liau pa­leng­va ėmė aug­ti. Ki­li­mas, tie­sa, la­bai jau ne­žy­mus, vyks­ta ir da­bar. Tam, NT eks­per­tų tei­gi­mu, teo­riš­kai yra vi­sai pa­lan­kios są­ly­gos.

„Šiek tiek kai­nos pra­dė­jo kil­ti jau pir­mą kar­tą pa­si­gir­dus kal­boms apie eu­rą Lie­tu­vo­je. Da­bar ofi­cia­liai dek­la­ruo­ja­ma, kad mū­sų ša­lies eko­no­mi­ka – vie­na spar­čiau­siai au­gan­čių vi­so­je Eu­ro­po­je. Ma­žos ir ban­ki­nės pa­lū­ka­nos, kas lei­džia gy­ven­to­jams sko­lin­tis ir įsi­gy­ti nuo­sa­vą būs­tą. To­dėl nuo 2013 m. NT kai­nos Šiau­liuo­se ėmė pa­leng­va aug­ti“, – sa­ko A. Voz­gir­das.

Jo tei­gi­mu, na­tū­ra­lu, kad pir­miau­sia į vi­sus šiuos po­ky­čius su­rea­ga­vo gy­ve­na­mo­jo būs­to sek­to­rius, t. y. šok­te­lė­jo bu­tų kai­nos. Mat bu­tai – la­biau­siai „ju­dan­ti“ NT rin­kos da­lis: žmo­nės kei­čia gy­ve­na­mą­ją vie­tą, emig­ruo­ja, mirš­ta, gims­ta vai­kai ir pan. Tuo tar­pu ko­mer­ci­nių pa­sta­tų ar že­mės skly­pų kai­nos per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį kei­tė­si pa­ly­gi­nus ga­na ma­žai.

Ge­riau­sias NT rin­kos re­gu­lia­to­rius – pra­mo­nė

Kal­bė­da­mas apie NT kai­nų po­ky­čius, A. Voz­gir­das pa­ste­bi ir ten­den­ci­ją – vis­kas šio­je rin­ko­je vei­kia gran­di­ni­nės reak­ci­jos prin­ci­pu. Pra­dė­jus kil­ti se­nos sta­ty­bos bu­tų kai­noms, ima kil­ti ir nau­jų to­kios pat pa­skir­ties būs­tų kai­nos. „Juk ne­ga­li vos ne tiek pat kai­nuo­ti se­nas ir nau­jas bu­tas“, – šyp­te­li pa­šne­ko­vas ir sa­ko, kad nau­jo bu­to kai­nai priar­tė­jus prie na­mo kai­nos, gran­di­nė tę­sia­si to­liau – šok­te­li ir pa­sta­ro­jo kai­na.

„Bet, ga­liau­siai, vis­ko pa­grin­das Šiau­lių mies­te yra pra­mo­nė“, – ma­no NT eks­per­tas. Jo tei­gi­mu, Šiau­liuo­se NT rin­ka ne­ga­li la­bai stai­giai suak­ty­vė­ti, ne­ga­li ne­prog­no­zuo­ja­mai išaug­ti ir kai­nos, ka­dan­gi pra­mo­nė mies­te iš­gy­ve­na ne pa­čius pa­lan­kiau­sius me­tus: strin­ga stra­te­gi­niai pro­jek­tai, mies­te gy­ven­to­jų taip pat ne dau­gė­ja.

„Šiuo me­tu Šiau­liai yra at­si­lie­kan­čio mies­to vaid­me­ny­je, kas la­bai liū­di­na. Ta­čiau per­spek­ty­vų yra ne­ma­žai, tad no­ri­si ma­ny­ti, kad į val­džią ateis ak­ty­vūs, pro­tin­gi ir stra­te­giš­kai į atei­tį mąs­tan­tys mies­tie­čiai, ku­rie mies­tą pa­ža­dins iš le­tar­go mie­go“, – svars­to Ai­va­ras.

Įvy­kiai Uk­rai­no­je pa­vei­kė ir Šiau­lius

Tie­sa, no­rin­tiems pi­giau įsi­gy­ti būs­tą, pa­ga­lį į ra­tus ga­li kyš­te­lė­ti ne tik at­si­gau­nan­ti mies­to pra­mo­nė. Kai­nų au­gi­mui ne­ma­žą įta­ką, NT eks­per­tų tei­gi­mu, tu­ri net to­kie reiš­ki­niai, kaip už­si­tę­sę ne­ra­mu­mai Uk­rai­no­je.

„Kai ten pra­si­dė­jo ka­ri­nis konf­lik­tas, šiauliečiai, ku­rie gal­vo­jo, esą vis­kas vyks­ta to­li nuo Lie­tu­vos ir mums tai ne­da­ro jo­kios įta­kos, ir to­liau lais­vai dis­po­na­vo sa­vo san­tau­pom – pir­ko bu­tus, juos par­da­vė. Ta­čiau bu­vo ne­ma­žai ir to­kių, ku­rie, pa­veik­ti nuo­lat ži­niask­lai­do­je pla­ti­na­mos in­for­ma­ci­jos apie ka­rą ir jo grės­mes, pa­tys ėmė jaus­tis ne­sau­giai ir pra­dė­jo svars­ty­ti, ar ver­ta pirk­tis nuo­sa­vą būs­tą“, – pa­ste­bi A. Voz­gir­das.

Di­džiau­sia pro­ble­ma, eks­per­tų tei­gi­mu, kad to­kios nuo­tai­kos ge­ro­kai iš­ba­lan­sa­vo vi­są NT rin­ką tiek Šiau­liuo­se, tiek ir vi­so­je ša­ly­je. Vi­sa lai­mė, kad tai ne­si­tę­sė il­gai, mat kas­dien gir­dė­da­mi apie Uk­rai­no­je vyks­tan­čius ne­ra­mu­mus ir ne­ma­ty­da­mi rea­liai au­gan­čios grės­mės sau, lie­tu­viai ra­miai gy­ve­na to­liau.

Mi­tas, kad eu­ras su­kė­lė būs­to nuo­mos kai­nas?

Tie­sa, kal­bant tik apie būs­to nuo­mą, vis daž­niau pa­si­girs­ta ko­men­ta­rų, esą bū­tent eu­ras pa­da­rė di­džiu­lę įta­ką tam, kad pa­sta­ruo­ju me­tu Šiau­liuo­se ga­na ženk­liai ki­lo nuo­mos kai­nos. Bet spe­cia­lis­tai ne­su­tin­ka – eu­ro ir nuo­mo­ja­mo būs­to kai­nų ki­li­mo su­ta­pa­tin­ti ne­rei­kė­tų.

Aruo­das.lt pub­li­kuo­ja­mų bu­tų nuo­mos skel­bi­mų sta­tis­ti­ka ro­do, kad mies­te nuo­mos kai­nos ėmė aug­ti 2014 m. spa­lio mė­ne­sį, o gruo­džio pra­džio­je šok­te­lė­jo į vir­šų ga­na smar­kiai. Ta­čiau ar to­kie po­ky­čiai tik­rai bu­vo ar­tė­jan­čio eu­ro nuo­tai­kų pa­sek­mė?

„Bu­tų nuo­mos pa­klau­sa yra la­bai di­de­lė, o pa­siū­la – men­ka. To­dėl ir nuo­mos kai­nos nuo­sek­liai ky­la. Bet tvir­tin­ti, kad vi­sa tai vyks­ta tik dėl va­liu­tos kei­ti­mo, tik­rai ne­ga­li­ma. Čia vei­kia pa­pras­tas pa­siū­los ir pa­klau­sos prin­ci­pas“, – tvir­ti­na NT eks­per­tų ko­man­dos „Re­best“ at­sto­vas.

Šiau­liai už­sie­nie­čiams kol kas pa­trauk­les­ni ne­ta­po

Prieš įsi­ve­dant eu­rą, ne­ma­žai kal­bė­ta ir apie Lie­tu­vos, pri­si­jun­gu­sios prie eu­ro zo­nos vals­ty­bių, pa­trauk­lu­mą už­sie­nio in­ves­ti­ci­joms. Bet bent per pir­mą šių me­tų mė­ne­sį, es­mi­nių po­ky­čių neį­vy­ko ir šio­je sri­ty­je.

„Ne­nu­ti­ko taip, kad Lie­tu­vai įsi­ve­dus eu­rą, į Šiau­lius im­tų plūs­ti už­sie­nio kom­pa­ni­jos, ku­rioms mies­te rei­ka­lin­gas NT. Di­džio­sios įmo­nės, tu­rin­čios sa­vo pa­da­li­nius Šiau­liuo­se, jau se­niai sa­vo vers­lo san­do­rius su­da­ri­nė­ja eu­rais, tad joms va­liu­tos kei­ti­mas ne­bu­vo joks per­vers­mas. Grei­čiau – dar­bo pa­leng­vi­ni­mas“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Vis dėl­to, Lie­tu­vai ta­pus eu­ro zo­nos na­re, la­bai aiš­kiai pa­si­ma­tė ne tik įvai­rių mais­to pro­duk­tų, ly­gi­nant su ki­to­mis Eu­ro­pos ša­li­mis, kai­nų skir­tu­mai. Tau­tie­čiai pa­ma­tė, kad jų ne­kil­no­ja­mas tur­tas – ko­ne tris su pu­sę kar­to pi­ges­nis nei ki­to­se eu­rą įsi­ve­du­sio­se vals­ty­bė­se. „Tik tai ne­bu­vo jo­kia sen­sa­ci­ja, nes tie, ku­rie do­mi­si NT, se­niai ma­tė, kad dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių kai ku­rie pa­na­šūs ob­jek­tai ten kai­nuo­ja eu­rais tiek, kiek Lie­tu­vo­je li­tais. Pa­si­kei­tus va­liu­tai, pas mus ten­den­ci­jos, bent jau kol kas, iš­lie­ka tos pa­čios“, – pa­ste­bi A. Voz­gir­das.