Keraminių čerpių stogai. Istorija, savybės, privalumai
Svarbiausi iš jų yra šie:
– stogo ilgaamžiškumas;
– ekologiškumas;
– stogo dangos atsparumas ugniai;
– dangos poveikis stogo konstrukcijai;
– stogo estetika (komplektacija, nuolydis);
– kaina.
Keraminių čerpių stogų istorija
Nuo tada, kai buvo pradėti statyti pirmieji namai, iškilo problema: kuo uždengti namo stogą? Manoma, kad pirmųjų namų stogams uždengti buvo naudojamos natūralios medžiagos: medis, šiaudai, lapai, nendrės ir pan. Atsiradus mūriniai statybai, stogų dengimui pradedamos naudoti dirbtinos, specialiai stogams gaminamos, medžiagos: apdorotas akmuo, švino ir vario lakštai, vėliau – keraminės čerpės.
Spėjama, kad Lietuvoje keraminės čerpės atsirado kartu su mūrine pilių, rūmų ir bažnyčių statyba – XII – XIV amžiuje. Gali būti, kad pirmosios pilys ir bažnyčios buvo dengtos lentelinėmis dangomis arba brangiais švino lapais, vežamais iš užsienio. Tačiau XIV amžiuje keraminių čerpių danga jau buvo populiari, čerpės dažnai randamos kultūriniuose sluoksniuose. Spėjama, kad pirmieji čerpiniai stogai Lietuvoje buvo dengti "vienuolis/vienuolė" tipo čerpėmis. Tai daugiau pietų šalyse naudojamų "totoriškų" čerpių atmaina, pritaikyta šalims, kur nestokoja medienos ir kur viešpatauja gotikinis stilius. Tokio tipo čerpėmis ir Lietuvoje yra dengtų pilių, vienuolynų ir kitų istorinių objektų. Beveik tuo pačiu metu atsiranda plokščios čerpės, kurių gamyba ir dengimas buvo daug paprastesni nei "vienuolis/vienuolė", o jas klojant "žvyneliniu" būdu galima buvo sutaupyti ir medienos grebėstavimui.
Renesanso ir baroko laikais stogai sulėkštėjo. Tradicinė čerpių danga pasidarė per sunki. Tada ir buvo išrasta "S" tipo – olandiška čerpė. Olandiška čerpė buvo dengiama vienu sluoksniu, todėl dangos svoris sumažėjo beveik dvigubai, kas yra labai svarbu lėkštesniems stogams, kurių pagrindinė apkrova yra nuosavas svoris ir sniego apkrova. XIX a. rankiniu būdu gaminamos ir su skiediniu klojamos S – tipo čerpės keičiamos pramoninės gamybos štampuotomis "Marselio" tipo čerpėmis, kuriomis buvo galima kloti ir 300 nuolydžio stogus. Laikui bėgant, pramoninė revoliucija išstūmė rankinį darbą čerpių gamyboje. Pagerėjo čerpių kokybė. Sumažėjo jų kaina. Čerpės tapo prieinamos gyvenamų namų statyboje. Žymiai supaprastėjo jų klojimo technologija. Čerpės klojamos sausai, pritvirtinamos nerūdijančiais tvirtinimo elementais.
Čerpių klojimas žymiai pagreitėjo ir atpigo. Atsirado daug naujų čerpių formų. Žymiai padidėjo čerpių nomenklatūra: apart eilinių ir kraiginių čerpių atsirado šoninės (vėjalentinės), ventiliacinės, anteninės ir kt. čerpės. Atsirado čerpės su dvigubu falcu, leidžiančios dengti lėkštus stogus. Beveik visų formų čerpės pradėtos štampuoti. Bloga kokybė, siaura gaminių nomenklatūra ir netinkama dengimo technologija prisidėjo prie žmonių neigiamo požiūrio į keraminių čerpių dangą Lietuvoje. Trumpam praradusios savąją rinkos dalį 60-aisiais praėjusio šimtmečio metais, atsiradus alternatyvioms pigesnėms stogo dangoms, keraminės čerpės šiandien ir vėl tampa populiarios.
Keliami reikalavimai keraminėms čerpėms
Augant statybos apimtims, per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo reikalavimai keraminėms čerpėms. Atsparumas šalčiui – pagrindinė keraminės čerpės savybė. Jeigu prieš dešimt metų reikalaujamas atsparumas šalčiui buvo 35 tūrinio šaldymo-atšildymo ciklų, tai 2000 m. sertifikuojamos čerpės turėjo išlaikyti 150 ciklų. Perėmus Europos standartus, taikomus čerpėms ir jų bandymų būdams, pasikeitė čerpių bandymo būdai ir Lietuvoje. Čerpės šaldomos ir atšildomos suklotos ant grebėstų, imituojant natūralias sąlygas (D metodas). Šiuo būdu šaldomos čerpės turi išlaikyti 100 ciklų. Mažiausia čerpių ardančioji apkrova lenkiant priklausomai nuo jų tipo turi būti nuo 600 N iki 1500 N, jos turi nepraleisti vandens. Keraminės čerpės, kaip ir daugelis kitų statybinių medžiagų, turi būti sertifikuotos Lietuvoje.
Šiuolaikinis keraminių čerpių stogas
Šiuolaikinis šlaitinis stogas, jo konstrukcija ir danga turi atitikti šiuos esminius reikalavimus (STR 2.05.02:2001 "Statinių konstrukcijos. Stogai"):
atsparumo eksploatacijos poveikiams;
mechaninio patvarumo ir pastovumo;
gaisrinės saugos;
higienos, sveikatos ir aplinkosaugos;
naudojimo saugos;
apsaugos nuo triukšmo;
energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.
Manoma, kad didelis čerpių svoris yra jos trūkumas. Tai netiesa! Didesnis dangos svoris nedidina gegnių skerspjūvio, kuris parenkamas dažniau iš reikiamo apšiltinimo storio ir grebėstų prikalimo sąlygų, ir dažniausiai priimamas 5*18 cm. Atstumą tarp gegnių didinti irgi negalima, nes tada didės grebėstų matmenys.
Rekomenduojamas gegnių žingsnis yra nuo 0,8 iki 1,0 m. Palyginus čerpes su kitomis dangomis, sniego apkrova retai viršija dangos svorį, todėl deformacijų svyravimai yra mažesni. Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją (masyvumą). Vasarą čerpių danga nekaista. Pastogės ir mansardos patalpose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas. Priklausomai nuo pasirinkto čerpių tipo 1 m2 stogo dangos masė gali būti nuo 40 iki 60 kg.
Kaip išsirinkti keraminių čerpių tipą?
Visų pirma reikia atsižvelgti į stogo formą, minimalų šlaito nuolydį. Yra tokia nuomonė, kad čerpėmis galima dengti stogus, statesnius negu 30°. Tai yra tik orientacinis skaičius. Minimalus nuolydis priklauso nuo daugelio faktorių: čerpės formos, antros dangos įrengimo ir pan. Leistinus čerpių dangų nuolydžius nurodo čerpių gamintojai. Čerpėms kurios neturi falcų nurodomas 30° minimalus nuolydis, 18° – čerpėms su vienu falcu ir 16° – su dvigubu falcu.
Tačiau visas šias čerpes galima naudoti ir stoguose su mažesniu nuolydžiu. Tam reikia tik papildomo hidroizoliacinio pakloto. Įvertinus stogo šlaito nuolydį, Jūs turite galimybę išsirinkti čerpės formą ir norimą spalvą. Šiais laikais keraminės čerpės gali būti ne tik natūralaus molio spalvos, bet ir angobuotos ar glazūruotos. Angoba – tai miltelių pavidalo molis sumaišytas su vandeniu, į kurį pridedamos mineralinės medžiagos, degimo proceso metu suteikiančios atitinkamą spalvą. Taigi, skirtingai nuo kitų stogo dangų, angobuotų čerpių spalva bėgant laikui nesikeičia. Renkantis čerpių formą ir spalvą, vertėtų pasikliauti architektu. Jis mato pastatą visumoje ir norėdamas įvykdyti Jūsų norus dažnai gali patarti kokią čerpę reikėtų išsirinkti.
Skaičiuojant stogo sąmatą reikia nepamiršti, kad stogą sudaro ne tik eilinės čerpės. Kuo stogas yra sudėtingesnis, tuo daugiau reikės papildomų elementų, norint, kad jis atrodytų gražiai. Šiuo metu, beveik visi keraminių čerpių pardavėjai, Jums gali pasiūlyti pilną stogo komplektaciją, t.y. ne tik eilines čerpes, bet ir vėjalentines, dvibanges, ventiliacines, kraigines, antenines ir kitas. Be papildomų keraminių elementų, taip pat siūlo sniego gaudytuvus, pakopas, stogo tiltelius. Dengiant stogą čerpėmis, būtina jas tvirtinti specialiais tvirtinimo elementais, kurie dabar yra gaminami iš nerūdijančio plieno. Tvirtinimo taisyklės nurodomos čerpių gamintojų instrukcijose. Rekomenduojama tvirtinti visas čerpes aplink stogo perimetrą ir kas 3 – 4-tą čerpę eilinėje dangoje, “šachmatų” tvarka.
Keraminių čerpių stogo privalumai
Keraminių čerpių danga tinka ne tik restauruojant ar remontuojant senus pastatus, bet ir statant naujus, šiuolaikiškus namus.
Kokybiškomis (sertifikuotomis) keraminėmis čerpėmis uždengtas stogas gana dažnai tarnauja tiek pat, kiek ir namas.
Čerpės gaminamos iš molio ir smėlio mišinio, vandens, oro ir ugnies pagalba. Keraminės čerpės – tai natūralus, ekologiškai švarus, mažinantis radiacijos poveikį produktas. Gerai įrengta keraminių čerpių danga sensta garbingai, kaip senas vynas, laikui bėgant ji tiktai gražėja, suteikdama namui išskirtinį žavesį.
Čerpių danga "alsuoja", todėl per ją lengvai pasišalina garai.
Keraminių čerpių danga yra "tyli". Nei stiprus vėjas, nei lietus, nei kruša jums netrukdys naktį ramiai miegoti.Keraminės čerpės nerūdija ir jų nereikia padengti jokiomis kitomis medžiagomis. Keraminė čerpių danga nedegi ir atspari ugniai.
Parengta pagal "Wienerberger" medžiagą