Po gaisro – kaip po karo

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje degė 1132 gyvenamosios paskirties pastatai. Žuvo 72 žmonės. Visiškai sunaikinta 4228 kv. m gyvenamojo ir 16 796 kv. m negyvenamojo ploto.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad šiemet žala dėl gaisrų buvo didesnė nei prieš metus. Antai ERGO grupės ne gyvybės draudimo padalinys Lietuvoje šiais metais draudėjams kompensavo vidutiniškai po 18,2 tūkst. litų gaisrų padarytų nuostolių. Tai 16 proc. daugiau negu 2011-ųjų pirmąjį pusmetį ir dešimteriopai daugiau nei vagysčių atveju (1,9 tūkst. litų).

"Kompensacijos dėl gaisrų būtų keleriopai didesnės, jei į sąrašą būtų įtraukta ir žala, padaryta trijų didžiausių gaisrų. Dėl jų mūsų draudimo bendrovė kompensuos 4,5 mln. litų", – LŽ teigė ADB "ERGO Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona.

Tiesa, jis pripažįsta, kad gaisras – keleriopai rečiau pasitaikantis įvykis nei vagystė, būsto užpylimas vandeniu ar nuostoliai dėl stichinės nelaimės.

Šiandien kompensuojama žala didėja ir dėl netinkamai suderintų bei degių statybinių ir šiltinimo medžiagų. Organizacijos "Fire Safe Europe" duomenimis, per pastaruosius 50 metų laikas nuo gaisro pradžios iki suliepsnojimo ir staigaus ugnies išplitimo sutrumpėjo penkeriopai – nuo 15 iki 3 minučių.

PAGD Gaisrinių tyrimų centro Degumo bandymų skyriaus viršininkas Donatas Lipinskas sako, kad gaisrai kyla ir juolab įsisiautėja ne tik dėl medžiagų, iš kurių pastatytas namas, degumo savybių, o dėl neatsakingo žmogaus elgesio su elektra ir ugnimi. Be to, lengviausiai užsiliepsnoja tai, kas yra namo viduje, – užuolaidos, lova, baldai.

Didele bėda specialistai vadina neprižiūrimą elektros instaliaciją. "Šiuolaikinėje statyboje laidai turi būti jungiami su trigubu "šarvu" – izoliacinėmis medžiagomis, kurios apsaugo nuo trumpojo jungimo, o anksčiau tai būdavo daroma kaip papuola. Seniau statytuose namuose dažnai užtenka ir žiežirbos, kad kiltų gaisras", – LŽ sakė Medinių namų asociacijos direktorius Tomas Braškys.

Degios ir nedegios

"Nedegios statybinės medžiagos, be abejo, labiau toleruotinos už degias. Kiekviena valstybė pati nustato statyboje leidžiamų naudoti degių medžiagų ribas, ir Lietuva nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, mūsų šalyje negalima naudoti degių medžiagų sienoms šiltinti visuomeninės paskirties pastatuose – vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse. Tarp tokių medžiagų yra ir putplastis (polistirenas)", – pasakojo D.Lipinskas. Ir pridūrė, kad nekalba apie medžiagų kokybę. Visiškai nedegūs, anot jo, yra betonas, plytelės, akmens masė, taip pat akmens vatos, mineralinės vatos šilumos izoliacija.

"Nustatyta daug atvejų, kai žmonės kilus gaisrui žūdavo ne nuo karščio, o nuo išsiskiriančių toksiškų dūmų", – LŽ sakė T.Braškys. Itin nuodingus dūmus gaisro metu išskiria polistirolas.

Plačiau: http://lzinios.lt/Ekonomika/Verslas/Po-gaisro-kaip-po-karo