Šiltinimo medžiagų savybės

Sistemos sandara
Aukštos kokybės, specialiai fasado apšiltinimui sukurtos ir patikrintos šilumos termoizoliacinės plokštės iš putų polistirolo ar mineralinės vatos sudaro fasado apšiltinimo sistemos branduolį. Šilumos termoizoliacinės plokštės priklausomai nuo pagrindo paviršiaus ir pastato sandaros prie fasado paviršiaus priklijuojamos, papildomai sutvirtinant smeigėmis. Armuojantis sluoksnis sudarytas iš glaisto masės, į kurią įterptas aukštos kokybės armavimo tinklelis. Sistemos baigiamoji dalis yra struktūrinis tinkas ar dekoratyvinės apdailos plokštės.

Polistirenas ar mineralinė vata?
Abiejų medžiagų šilumos laidumo koeficientų vertės yra labai panašios. Todėl energijos bus sutaupyta tiek pat, jeigu termoizoliacinių plokščių storis bus vienodas. Abu šiltinimo sprendimai turi savo privalumų. Abi sistemos tinka naudoti tiek naujiems, tiek modernizuojamiems statiniams. Tačiau tarp polistireno ir mineralinės vatos yra skirtumų, galinčių nulemti sistemos pasirinkimą.

Pagrindinės polistireno savybės
Polistirenas nėra drėgmę sugerianti medžiaga ir veikiant drėgmei nepraranda šiluminės izoliacijos savybių. Laikina vandens garo kondensacija, galinti pasireikšti visame polistireno storyje, neturės didesnės įtakos. Nors polistirenas yra sintetinė medžiaga, gaunama perdirbant naftą, jos sudėtyje nėra sveikatai kenksmingų substancijų Garso slopinimo geba nėra labai didelė. Vandens garo laidumo koeficientas taip pat nėra didelis: maždaug 12×10-6 g/(mhPa). Be to, ši medžiaga turi neleisti plisti ugniai, t.y. ji turi būti savaime užgęstanti ir pasižymėti gamintojo deklaruojamu išmatavimų stabilumu (praėjus tam tikram natūralaus džiuvimo laikui). Leidžiama naudoti plokštes, ne didesnes kaip 120×60 cm.

Pagrindinės mineralinės vatos savybės
Mineralinė vata yra atspari aukštos temperatūros poveikiui. Vata gaminama iš natūralaus vatos pluošto, todėl pradeda lydytis tik paveikus >10000C dvi valandas. Mineralinės vatos sudėtyje esančių rišamųjų medžiagų ir hidrofobinių priedų terminio atsparumo savybės nėra labai geros, tačiau mineralinė vata yra laikoma nedegia medžiaga. Be to, mineralinė vata pasižymi dideliu atsparumu daugumos cheminių substancijų poveikiui. Vandens garo laidumo koeficientas yra labai aukštas ir sudaro maždaug 480×10-6 g/(mhPa). Tai leidžia netrukdomai prasiskverbti vandens garui. Anksčiau paminėtieji hidrofobiniai priedai riboja vandens ir ore esančio vandens garo kapiliarinės sugerties savybę. Fasadinėms mineralinėms vatos plokštėms būdingas didelis svoris, mažas standumo laipsnis ir palyginti nedidelis atsparumas (stiprumas). Tačiau, pluoštinės struktūros dėka, plokštės užtikrina gera sienų garso izoliaciją.

Išvados
Pasirenkant pastato šiltinimo sistemos termoizoliacinę medžiagą pagrindinis dėmesys tenka priešgaisrinės saugos problemai. Didelis vatos pralaidumas garui leidžia greitai pašalinti drėgmę (išdžiūti padidinto drėgnumo pagrindams). Mineralinę vatą patariama naudoti objektuose, kuriuose vyrauja didelė drėgmė, su sąlyga, kad iš patalpos pusės bus deramai įrengta garo izoliacija, kadangi vandens garo kondensatas neigiamai veikia mineralinės vatos šiluminės izoliacijos savybes.

Tiesa, drėgnose patalpose sienos dažniausiai būna išklotos keraminėmis plytelėmis, tačiau medžiagos turi būti parenkamos remiantis šiluminių ir drėgmės procesų analize. Mineralinę vatą taip pat patariama pasirinkti šiltinti pastatus, esančius padidinto triukšmo zonose. Lanksčios mineralinės vatos plokštės puikiai tinka lenkto kontūro pastatams.

Termoizoliacinė medžiaga putplastis dažniausiai naudojama gyvenamiesiems daugiabučiams ir individualiems namams renovuoti ir šiltinti. Tai susiję su ekonominiu aspektu. Fasadinė vata yra brangesnė už polistireną. Polistirenas yra beveik dešimt kart lengvesnis už mineralinę vatą, be to, polistireną yra daug patogiau transportuoti ir sandėliuoti. Pigesni yra ir mechaniniai laikikliai, kurie gali būti gaminami iš plastmasės (mineralinės vatos atveju laikiklių šerdis turi būti metaline). Polistireno plokštės daug lengviau apdoroti, jas lengva pjaustyti ir šlifuoti. Polistireno drožlės, priešingai nei vilnos pluošto dalelės, nedirgina odos ir gleivinės.

Dėl šių visų veiksnių darbo sąnaudos naudojant mineralinę vatą yra 20-30% didesnės. Pasirinkus polistireną nereikia baimintis kad pastato sienų konstrukcija teks pavojingai didelė apkrovą. Šiltinimo sistemos kurios pagrindą sudaro polistirolas 1m2 sveria ne daugiau kaip 11-15 kg. Tuo tarpu šiltinimo sistemos kurios pagrindą sudaro mineralinę vatą, 1m2 sveria virš 30 kg. Todėl naudojant vatą sluoksninėms sienoms šiltinti, būtina atsižvelgti į tai, kad tvirtinama prie konstrukcinio sluoksnio turi būti atitinkamo ilgio mechaniniai laikikliai. Pastaruoju metu, priklausomai nuo šalies regiono, 60-80% šiltinimo darbų atliekama naudojant polistireną.

Dekoratyvinio tinko pasirinkimas
Dekoratyviniai tinkai pagal jungiamosios medžiagos tipą gali būti mineraliniai, silikatiniai, akriliniai, silikoniniai arba polimeriniai. Prieš nusprendžiant, kokią tinko rūšį pasirinkti, svarbu įvertinti daugelį aplinkybių. Prisiminkite, atliekant fasado apdailą, svarbu ne tik grožis, bet ir naudojamų produktų kokybė bei patvarumas.

1. Mineralinis tinkas
Mineralinis tinkas pats pigiausias plonasluoksnio tinko variantas. Taip todėl,nes kaip rišamoji medžiaga naudojamas cementas. Nepaisant to, mineralinis tinkas yra vienas patvariausiu – laikui bėgant šis tinkas tvirtėja. Sausi mineralinio tinko mišiniai gaminami iš cemento, užpildo ir įvairaus tipo mažinančių apsorbciją priedų. Jie atsparūs biologiniai korozijai, apaugimui grybeliais bei pelėsiais. Deja, dėl šio tinko šarminių savybių spalvinė gama yra gana siaura – galima pasirinkti tik kai kurias pastelines spalvas. Nebloga išeitis būtų naudoti baltą (arba dažymui skirta) mineralinį tinką ir vėliau dažyti jį bet kokia fasado spalva. Tam labiausiai tinka silikatiniai dažai: jais galima dažyti tinką jau po dviejų dienų nuo užtepimo, jie mažina tinko laidumą garams, įsigėrę į tinko struktūrą silikatiniai dažai papildomai jį sustiprina. Vienas iš niuansų dažant tinką fasadiniais dažais – esant nors ir nedideliam mechaniniam poveikiui (užkabinus tinką, ar įbrėžus) iškarto matosi šviesus pagrindas, nes fasado dažai įsigeria ne per visa tinko storį.

2. Akrilinis tinkas
Akrilinis tinkas gaminamas jau paruoštas naudoti. Šios rūšies tinko pagrindinė rišamoji medžiaga yra sintetinių dervų vandens dispersija. Ji užtikrina tinko laidumą garams, tačiau jis mažesnis negu mineralinio tinko. Šiuos rūšies tinkas turi kitų privalumų: jis elastingas, todėl atsparus įvairiems temperatūros pokyčiams, mažai įgeria vandens, todėl ilgiau nei mineralinis išlieka švarus, jo nereikia perdažyti. Biocidų priedai akriliniam tinkui suteikia atsparumą mikroorganizmams. Jei šiltinant fasadą renkatės putų polistirolą kaip termoizoliacinę medžiaga, akrilinis tinkas jums pats tinkamiausias.

3. Silikoninis tinkas
Tai brangiausia tinko rūšis, jungianti savyje visų minėtų medžiagų privalumus. Svarbiausi iš jų: plati spalvų gama, elastingumas, didelis laidumas garams, nepaprastas hidrofobiškumas. Dėl pastarojo parametro kai kurie silikoniniais tinkai vadinami savaiminio išsivalymo, nes lietaus vanduo nuo jo nuplauna dulkes ir užteršimus.

Fasadų šiltinimas – renovacijos būdas, turintis daug privalumų

šiluminės energijos taupymas labai geros šiluminės izoliacijos dėka;

sumažinami apšildymo kaštai šaltuoju sezono metu;

pagerėja patalpų mikroklimatas;

nesumažėja patalpų tūris (visi darbai atliekami iš lauko);

pagerinama architektūrinė pastato išvaizda.