Pelėsis: kaip nuo jo apsisaugoti pasakoja Mišelis Tibaudonas
Pelėsių atsiradimo problemos mastas
M. Tibaudonas pasakoja, kad pelėsiai nėra naujiena, jie veisėsi tiek seniau, tiek dabar. Mokslininkas akcentavo, kad pelėsis yra natūralus gamtos reiškinys ir jam atsiradus į paniką pulti tikrai nereikia.
„Pelėsis yra natūralus, nuo pagrindinių aplinkos veiksnių, tokių kaip saulė, šilumą ir drėgmė, priklausantis reiškinys. Visi šie veiksniai gyvavo ir seniau, taigi pelėsių nebuvo galima išvengti. Šiais laikais papildomi pelėsius sukeliantys veiksniai yra įvairios industrijos, pastatų konstrukcijos, naujosios statybinės medžiagos. Mes, mokslininkai, nustatėme, kad dabar pelėsių atsiradimo problemos mastas yra kur kas didesnis, negu buvo seniau. Skirtumas tas, kad apsisaugojimo priemonių dabar yra daugiau, negu buvo kažkada“, – teigė mokslininkas.
Pelėsių sukeliamos sveikatos problemos
Ilgai manyta, kad pelėsis nekenkia žmonių sveikatai. Mokslininkas iš Prancūzijos pasakoja, kad šiais laikais alergijų pelėsiams ir ne tik jiems daugėja, o alergijų atmainos pasidaro vis įvairesnės. „Prieš maždaug šimtą metų mokslininkai išsiaiškino, kad pelėsiai nėra tokie nekalti ir sukelia ne tik kvėpavimo takų alergijas, bet ir plaučių ligas, astmą. Visa tai pasireiškia kosuliu, nosies užgulimu, kvėpavimo sunkumais. Žmogaus sveikatai pavojų kelia ne grybai, o jų augimo metu išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia žmogaus imuninei sistemai, nervams, smegenų ląstelėms“, – pasakoja M. Tibaudonas.
Mokslininkas teigia, kad atliekant įvairius tyrimus, bendraujama su alergologais ir pneumologais, bendraujant su kitų sričių atstovais stengiamasi išsiaiškinti alergijų pelėsiams ir grybeliams sukėlėjus ir rasti būdus, kaip nuo ligų apsisaugoti.
Pelėsių ir grybelių sukėlėjai
Grybeliams ir pelėsiams susidaryti ir plėtotis palanku tada, kai drėgnas vidinių konstrukcijų paviršius, kai oras patalpoje yra labai drėgnas, šiltas, o pati patalpa yra nevėdinama. Mokslininkas pasakoja, kad neretai naujosios statybinės medžiagos labai praleidžia drėgmę, todėl šiais laikais nauji pastatai yra labai palankūs pelėsiams atsirasti.
„Būna atvejų, kai pelėsiai iš lauko persimeta į vidų, o čia jie gali savo veisimuisi rasti tinkamesnes sąlygas. Dėl netinkamų statybinių medžiagų patalpos yra drėgnesnės, o jeigu pastatas pastatytas prastai, pavyzdžiui, nepalaukta, kol kažkas išdžius ir pradėti atlikinėti kiti darbai, tai ypač tinkamos sąlygos pelėsiams. Kai lauke būna šalta, mes namuose uždarome langus, o esant dideliam temperatūrų skirtumui, ypač apie langus, pradeda kauptis drėgmė. Vonios kambariuose kaupiasi kondensatas, taigi šie veiksniai yra pati tinkamiausia terpė veistis pelėsiams“, – pasakojo M. Tibaudonas.
Namuose pelėsis: ką daryti?
Dažniausiai namuose pelėsiai atsiranda dėl patalpų nevėdinimo ir drėgmės. M. Tibaudonas duoda kelis patarimus, ką daryti atsiradus pelėsiui: „Pirmiausia reikia įsitikinti, kad patalpos yra gerai vėdinamos – nesvarbu atidarote langus ar pasitelkiate kitas priemones. Po to derėtų surasti vietą, kur įsiveisė pelėsis ir jį panaikinti – pašalinkite pelėsį ir nuplaukite tas vietas specialiu valikliu. Taip pat siūloma įsigyti ir ant palangių padėti drėgmės surinktuvą, tačiau tada reikia uždaryti visus langus. Svarbiausia – išsiaiškinti, kodėl pelėsis ten atsirado.
Pelėsiai dažnai atsiranda virtuvėse, ypač už šaldytuvų, kitų retai judinamų baldų, todėl derėtų kartais patikrinti tas problemines vietas. Pelėsis yra gyvas organizmas, todėl jam taip pat reikia maisto, bet svarbiausia – vandens, t. y. drėgmės. Pašalinti pelėsio negalėsite nežinodami jo atsiradimo priežasties, todėl norint jį sunaikinti ir užkirsti kelią atsiradimui ateityje, būtina išsiaiškinti, kaip ir kodėl jis ten atsirado“, – reziumavo pašnekovas.