Drėgmės panaikinimas oro sausintuvais

Atsiranda geros sąlygos plisti infekcijai, nes drėgnoje aplinkoje geriau išsilaiko virusai ir įvairūs mikroorganizmai.

Sudrėkusiose sienose veisiasi pelėsiniai grybeliai, kurie skleidžia nemalonų kvapą, palieka tamsias dėmes, gali alergizuoti organizmą. Kovoti su pelėsiniais grybeliais labai sudėtinga, nes tenka naudoti dezinfekcines medžiagas, kurios neigiamai veikia sveikatą.

Dažniausiai butuose pasitaikanti problema – netinkama patalpų hidroizoliacija, dėl ko drėksta rūsiai arba pirmojo aukšo sienos. Kartais drėgmės susikaupimo priežastys gali būti per didelis sienų laidumas šilumai, tuomet ant jų kaupiasi kondensatas, taip pat nepakankama patalpų ventiliacija, ar per didelis vandens garų susidarymas (pvz. gyvenamosiose patalpose džiovinant skalbinius arba daug verdant).

Drėgmę butuose galima nustatyti su specialiais prietaisais  psichrometrais arba higrometrai . Optimalios sąlygos, kada gyvenamosiose patalpose santykinė drėgmė svyruoja ribose nuo 40 iki 60 procentų. Kai drėgmė yra didesnė, patariame naudoti oro sausintuvus, kurie tinka tiek gyvenamosiose (pvz. miegamajame, virtuvėje, vonios kambaryje), tiek negyvenamosiose patalpose (pvz. požeminėse patalpose, skalbyklose, rūsiuose, baseinuose). Taip pat oro sausintuvai naudojami, atliekant statybos darbus.

Kaip veikia oro sausintuvas – drėgmės surinkėjas?

Oro sausintuvas – drėgmės surinkėjas turi du radiatorius – vienas šąla, o kitas šilumą atiduoda- dirbdamas jis įšyla. Ventiliatorius siurbia iš aplinkos drėgną orą nuosekliai per abu radiatorius. Eidamas per šiltąjį radiatorių oras pašyla, o eidamas per šaltąjį jis jį apipučia ir drėgmė paprasčiausiai kondensuojasi ant šaltų sienelių. Vėliau vandens lašeliai surenkami į specialų indą – bakelį, o oras praradęs drėgmę išpučiamas į aplinką. Kadangi oras eina per abu radiatorius, tai jis nei pašyla, nei atšąla, o drėgmės surinkėjai naudoja energiją tik savo ventiliatoriui ir siurbliui sukti. Energijos sąnaudos siekia tik 220-350W, kas prilygsta seno tipo 2-3 kaitrinėms lemputėms. Pati pagrindinė sausintuvo charakteristika yra našumas – kiek vandens per laiko vienetą gali panaikinti prie tam tikros drėgmės ir temperatūros. Našumas matuojamas litrais per parą. Buitinių ir pusiau pramoninių sausintuvų našumas būna nuo 12 iki 300 litrų per parą. Pramoninių sausintuvų našumas gali viršyti 1000 l/parą.

Kam skirtas oro sausintuvas – drėgmės surinkėjas?

Buitinio naudojimo oro sausintuvai – drėgmės surinkėjai kompaktiški, užima mažai vietos. Juose įdėti drėgmės davikliai. Taip pat tokie oro sausintuvai yra patrauklios išvaizdos, tam, kad jie turi ne tik atlikti savo funkciją, bet ir pritapti prie interjero. Šį oro sausintuvą galima naudoti ne tik palaikyti optimalią drėgmę kambaryje, bet ir panaudoti džiovinant skalbinius. Pakabinkite šlapius skalbinius ar parsineštus sulytus rūbus patalpoje, kurioje įjungtas sausintuvas. Anksčiau naudodavome neekonomišką elektrinį šildytuvą, o dabar tą galite atlikti sunaudojant iki 10 kartų mažiau elektros energijos.

Pramoniniai ir pusiau pramoniniai oro sausintuvai – drėgmės surinkėjai naudojami sandėliavimo patalpose, vietoje ventiliacijos sistemų. Sausintuvai ekonomiškesni žiemos metu, sumažina energijos sunaudojimą 20-70%, nes nereikalauja pastovaus oro pašildymo. Pramoniniai įrengimai gaminami atsižvelgiant ne į išvaizdą, bet į atsparumą ir patikimumą. Tokie įrenginiai turi plieninį korpusą, turi ratus ir rankenas patogiam perstatymui. Prietaisai labai naudingi statybininkams, kurie dirba su glaistu ar dažais, nes greitai ištraukia drėgmę ir išdžiovina patalpą. Taip pat rekomenduojami automėgėjams, kai reikia išdžiovinti garažą  ar permirkusį automobilio saloną. Reikia tik atsiminti, kad patalpa, kurioje džiovinama, turėtų būti sandariai uždaryta, kad nebūtų džiovinamas “laukas”. O ir temperatūra turėtų būti kuo aukštesnė.