Poilsio paskirties pastato ir pirties statybos galimybės rekreacinėse teritorijose

Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatai gali būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.

Vietos savivaldos sprendimu (administracijos direktoriaus įsakymu) pakeitus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ******, plotas 0.3616 ha, paskirtį į rekreacinio naudojimo būdo, kiek yra žinoma, galima poilsio namo statyba. Iš to seka, kad sklypo plotas pakankamas vykdyti poilsio namo statybą.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patirtinų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (kodifikuota redakcija), 127.9 p. numatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos <…>.
Šiuo atveju, kiek yra žinoma, įvertinus pakrantės apsaugos juostą ir kelio apsaugos zoną, vertintina, kad sklypo ilgis nepakankamas vykdyti aukščiau aptariamo poilsio namo statybą.

Todėl klausiu, ar teisingai, šioje apimtyje, vertinu situaciją?

II. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p. numato išimtis, kurioms esant, draudimas statyti 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos netaikomas, o būtent – miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Kiek yra žinoma (jei įmanoma, prašyčiau patikslinti), ******** savivaldybės bendrajame plane nėra numatytas užstatyti. Savo vertinamąją prasme aptariama vietovė atitinka kaimo teritorijos sąvoką. Iš to seka, kad jei aptariama teritorija yra kompaktiškai užstatyta, poilsio namo statyba yra galima.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 7 p. numatyta sąvokos "kompaktiškai užstatyta" reikšmė, t. y., didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų.

Todėl klausiu:
– kaip apskaičiuoti teritorijos plotį ir jos užstatymo tankį?
– ar mano individuali situacija patenka į aptariamos išimties kontekstą?
– ar bendrajame plane numatyta intensyvios rekreacijos paskirtis savaime nereiškia, kad yra numatyta užstatyti kaimo teritoriją (idėja plėtoti rekreaciją)?
III. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d. numatyta, kad sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose <…> gali būti statoma tik po vieną <…> asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.

Todėl klausiu:
– Ar, jei sklype poilsio namo statyba negalima, galima tik vienos asmeninio naudojimo pirties statyba?
– Ar, jei sklype poilsio namo statyba galima, galima ir poilsio pirties statyba (du statiniai sklype)?

ATSAKYMAS (2017-08-31, Nr. (9.12)-2D-12233)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

I. Informuojame, kad bendruoju atveju teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus privalomas žemės sklypo dydis poilsio paskirties statinių statybai, tačiau visais atvejais statant statinius privaloma nepažeisti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (pvz.: teritorijos naudojimo reglamentų), specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

II. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 127.9 punkte pažymėta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kad kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų. O šio straipsnio 40 dalyje pažymėta, kad užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad:

atliekant skaičiavimus reikėtų vadovautis pirmiau pateiktomis teisės aktų nuostatomis. Teritorijų planavimo įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai detalesnės skaičiavimo tvarkos nereglamentuoja;

klausimu ar Jūsų žemės sklypas (-ai) patenka į kompaktiškai užstatytą (numatomą užstatyti) teritoriją reikėtų konsultuotis su savivaldybės administracija;

bendrojo plano sprendinys „intensyvios rekreacijos (koncentruoto užstatymo) plėtra“ neapibrėžia ar teritoriją numatoma užstatyti kompaktiškai.

III. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte pažymėta, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, lentelės 23 punkte nustatyta, kad:
Žemės sklypų naudojimo būdas
V. Kitos paskirties žemė

23. Rekreacinės teritorijos
Žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais, išskyrus kaimo turizmo pastatus, ar trumpalaikiam poilsiui.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 7.13 punkte apibrėžta, kad poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai). O atitinkamai 7.17 punkte nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.
Vadovaujantis pirmiau nurodytu, manome, kad:

teisės aktai apibrėžia, jog kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas „Rekreacinio naudojimo teritorijos“, galima poilsio paskirties statinių statyba. Pirtis nėra priskirtina poilsio paskirties statiniams, todėl pirtis galėtų būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.4 punktą, statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Todėl tuo atveju, kai dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimų žemės sklype nėra galima poilsio paskirties statinių statyba (pagrindinio daikto), pirties (priklausinio) statyba taip pat negalima;

tuo atveju, jeigu paklausime nurodytas žemės sklypas patektų į kompaktiškai užstatytą (planuojamą užstatyti) kaimo teritoriją, tai žemės sklype būtų galima poilsio paskirties pastato (-ų) ir pagalbinio ūkio paskirties (pirties) pastato statyba nepažeidžiant teritorijos naudojimo reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.