Nuo kada skaitoma pradėta statyba?

ATSAKYMAS 

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų pateiktų duomenų nepakanka tiksliai ir išsamiai atsakyti į klausimus (nežinoma, kokie statinių parametrai, jų vieta sklypo ribų atžvilgiu, kokie įgaliojimai suteikti jungtinės veiklos sutartimi, kokios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos ir pan.).

Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, redakcijos, galiojusios nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 (prašyme nurodyto projekto rengimo ir statybos darbų vykdymo metu), 27 punkte nurodyta, kad „statybos darbų pradžia laikoma diena (įrašyta į statybos darbų žurnalą): 27.1. vykdant darbus rangos būdu – kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus; 27.2. vykdant darbus ūkio būdu – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus.“. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 11 punkte.

Manome, kad statybos pradžią, jei nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, galima įrodyti remiantis bet kokia turima dokumentacija, nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis ar kitais duomenų šaltiniais, taip pat liudytojų parodymais.

Atsakant į antrąjį klausimą „kada rašytiniai sutikimai dėl vykdomų projektavimo–statybos darbų nėra privalomi?“, pažymime, kad neaišku, kokie rašytiniai sutikimai ir kurio statinio statybos atveju Jus domina. Todėl pateikiame tuo laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) (jį galima rasti interneto adresu http://www.vtpsi.lt/node/1167) su rašytiniais sutikimais ir nurodyta situacija galimai susijusias nuostatas apie atvejus, kada rašytiniai sutikimai privalomi.

Pagal Reglamento 33 punktą, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype; besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). Vadovaujantis 34 punktu, šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus SLD, o, jei SLD privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą).

Reglamento 11 priede nurodyta, kad: statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose ir šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Jeigu konkretaus statinio statybos aplinkybės neatitinka Reglamente nurodytų rašytinių sutikimų privalomumo atvejų, tai jie neprivalomi.

Atsakydami į klausimą „Ar teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pasielgė tinkamai neišduodamas statybai leidimo nesudėtingiems statiniams valstybinėje žemėje?“, informuojame, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos, o ne Inspekcija.

Šis atsakymas turi konsultacijos statusą ir negali būti traktuojamas kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje, juolab, kai su paklausimu susiję klausimai pagal Inspekcijos ieškinį nagrinėjami teisme.ATSAKYMAS (2017-08-07, Nr. (9.12)-2D-11070)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų pateiktų duomenų nepakanka tiksliai ir išsamiai atsakyti į klausimus (nežinoma, kokie statinių parametrai, jų vieta sklypo ribų atžvilgiu, kokie įgaliojimai suteikti jungtinės veiklos sutartimi, kokios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos ir pan.).

Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, redakcijos, galiojusios nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 (prašyme nurodyto projekto rengimo ir statybos darbų vykdymo metu), 27 punkte nurodyta, kad „statybos darbų pradžia laikoma diena (įrašyta į statybos darbų žurnalą): 27.1. vykdant darbus rangos būdu – kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus; 27.2. vykdant darbus ūkio būdu – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus.“. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 11 punkte.

Manome, kad statybos pradžią, jei nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, galima įrodyti remiantis bet kokia turima dokumentacija, nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis ar kitais duomenų šaltiniais, taip pat liudytojų parodymais.

Atsakant į antrąjį klausimą „kada rašytiniai sutikimai dėl vykdomų projektavimo–statybos darbų nėra privalomi?“, pažymime, kad neaišku, kokie rašytiniai sutikimai ir kurio statinio statybos atveju Jus domina. Todėl pateikiame tuo laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) (jį galima rasti interneto adresu http://www.vtpsi.lt/node/1167) su rašytiniais sutikimais ir nurodyta situacija galimai susijusias nuostatas apie atvejus, kada rašytiniai sutikimai privalomi.

Pagal Reglamento 33 punktą, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype; besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). Vadovaujantis 34 punktu, šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus SLD, o, jei SLD privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą).
Reglamento 11 priede nurodyta, kad: statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose ir šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Jeigu konkretaus statinio statybos aplinkybės neatitinka Reglamente nurodytų rašytinių sutikimų privalomumo atvejų, tai jie neprivalomi.

Atsakydami į klausimą „Ar teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pasielgė tinkamai neišduodamas statybai leidimo nesudėtingiems statiniams valstybinėje žemėje?“, informuojame, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos, o ne Inspekcija.

Šis atsakymas turi konsultacijos statusą ir negali būti traktuojamas kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje, juolab, kai su paklausimu susiję klausimai pagal Inspekcijos ieškinį nagrinėjami teisme.